Internete dažnai galima rasti teiginių, kad kelis kartus virintas vanduo tampa „negyvas“ – sutrinka jo molekulinė struktūra, visa jo nauda pavirsta žala. Ar tikrai taip yra? Panagrinėkime.
Jeigu trumpai ir aiškiai – ne. Jokia vandens molekulinė struktūra nepasikeis, virinkite jį nors 100 kartų. Tai absoliučiai tiksliai nustatyta ir patvirtinta daugybe eksperimentų.
Iš kur apskritai kilo šios baimės?
Anksčiau buvo manoma, kad virinant vandenį, kaupiasi radioaktyvūs izotopai (tame tarpe tritis). Tačiau eksperimentai šį teiginį paneigė. Vienintelis dalykas, kuris teoriškai įmanomas – jei vanduo buvo smarkiai užterštas nitratais, ilgai kaitinant jie gali virsti toksiškais nitritais.
Kita hipotetinė galimybė yra ta, kad, virinant vandenį kelias valandas, sunkiųjų metalų koncentracija vandenyje padidės dėl garavimo. Tačiau tai visgi labiau iš fantastikos srities.
Ekspertai tvirtina: „Kad su vandentiekio vandeniu gautumėte sveikatai kenksmingą kokio nors sunkaus elemento dalį, reikia sumažinti tūrį dešimtis tūkstančių, šimtus tūkstančių kartų. Tai praktiškai neįmanoma buitinėmis sąlygomis. Tam reikia skirti gana daug laiko, t. y. sėdėti ir virti, sėdėti ir virti, sėdėti ir virti, sėdėti ir virti…“
Pavyzdžiui, norėdami gauti nuodingą arseno dozę, turite išvirti tūkstantį litrų vandentiekio vandens, kad liktų tik vienas puodelis.
Vadinasi, tai visiškai, absoliučiai saugu?
Ne visiškai, tačiau čia viskas priklauso nuo jūsų. Nustatyta, kad kai kurie šiuolaikiniai elektriniai virduliai išskiria pavojingas medžiagas, todėl geriausia naudoti metalinius arba stiklinius virdulius – su jais bėdos tikrai neturėsite.
Bene vienintelis dalykas, kuris iš tiesų pasikeičia vandenyje po pakartotinio virimo, yra ištirpusio deguonies kiekis. Jis turi įtakos skoniui, taip pat arbatos virimo kokybei. Tačiau pavojaus sveikatai tikrai nėra.
