Autentiškumas – tai asmenybės vientisumas, unikalumas, savitumas, gebėjimas būti savimi ir vadovautis savo gyvenimo samprata, tai – harmonija, stabilumas, kai išorė neprieštarauja vidiniam pasauliui.

Aš egzistuoju, aš esu štai toks ir aš save tokį priimu. Aš turiu teisę būti, būti savimi, reikštis ir realizuoti savo potencialą.

Tokie žmonės traukia aplinkinius, jais pasitikima, juos gerbia, jais žavisi.

Autentiškumą sunku pasiekti, kadangi orientuodamiesi į save, siekdami įgyvendinti savo idėjas, susiduriame su aplinkinių pasipriešinimu ir savo pačių baimėmis, tampame aplinkiniams nepatogūs ir kartais nežinome, kaip elgtis naujose situacijose be automatizmo.

Autentiškumo ugdymas, savęs kaip unikalaus žmogaus atskleidimas – tai procesas, o ne tikslas. Čia gali būti „atoslūgių“, abejonių, nesėkmių. Šiame kelyje reikalinga drąsa. Bet kai vis iš naujo ir iš naujo renkatės ir atpažįstate save, atgal grįžti jau nebesinorės.

Žingsniai autentiškumo linkui:

Pažinkite save. Pastebėkite savo emocijas, reakcijas, poreikius. Kaip jaučiuosi šioje situacijoje, ar man komfortiška/nekomfortiška? Kas man patinka, kas domina, kas nepriimtina? Tyrinėkite savo vertybes – kas yra svarbu ir reikšminga būtent jums;

Leiskite savo jausmams egzistuoti ir juos išgyvenkite, net jeigu jie jums nepatinka. Net jei tai yra pavydas, pyktis, bejėgiškumas. Jei sunku susidoroti, kreipkitės psichologinės pagalbos;

Pasitikėti savo jausmais. Jie signalizuoja apie kažką svarbaus. Ignoruojant savo emocijas, atsiranda bejėgiškumas, nepasitikėjimas savimi, prarandami orientyrai ir noras ką nors daryti. Pasitikėti – nereiškia veikti impulsyviai, pasiduodant emocijų įtakai. Tai reiškia neatsižadėti jausmų, pripažinti jų svarbą, išgyventi, išmokti tai, ką jie nori jums perduoti, ir į tai atsižvelgti. Jausmai – pagrindinis orientyras;

Mokytis priimti sprendimus ir rinktis, orientuojantis į savo nuomonę, poreikius ir jausmus. Stebėti, kokioje būsenoje esu, kai priimu sprendimą, kokias emocijas jaučiu tuo momentu. Orientyras – ramybė, susidomėjimas, suvokimas, kad „man tai atrodo teisinga”. Pradėti nuo smulkmenų, pavyzdžiui, jogurto pasirinkimo parduotuvėje;

Neperžengti savęs;

Nusimesti kaukes, nesistengti būti kuo nors kitu, nieko nekopijuoti ir nesprausti save į šablonus (iš to vis tiek nieko gero neišeis). Tai nereiškia, kad reikia vaikščioti su visiems atlapa širdimi. Pirmiausia reikia būti sąžiningu ir nuoširdžiu sau pačiam;

Kritiškai vertinti stereotipus, nurodančius, kad yra teisinga ir tinkama. Kodėl būtent tai teisinga? Kas taip nusprendė? Kaip aš jausiuosi, jei imsiu elgtis „teisingai”? Būtina orientuotis į savo paties pasaulėžiūrą. Kas yra teisinga būtent man?

Neieškoti aplinkinių pritarimo, priimti sprendimus, pirmiausia atsižvelgiant į savo paties poreikius;

Priimti gyvenimo ir savo paties nepastovumą. Turėti galvoje, kad bet kokį sprendimą galima bet kada peržiūrėti ir pakeisti;

Atsikratyti siekio atitikti aplinkinių lūkesčius ir jiems įtikti. Lyginkite save su pačiais savimi praeityje, o ne su kitais žmonėmis ar vaikystėje įdiegtomis šabloninėmis nuostatomis. O geriausia – visai nelyginti;

Prisiimti atsakomybę už save ir savo sprendimus. Suvokti savo teisę daryti įtaką savo gyvenimui;

Priimti kitų žmonių teisę būti kitokiais, turėti kitokią nuomonę ir nepalaikyti. Tačiau tai nereiškia sutikti ir priimti sprendimus, remiantis svetimomis nuomonėmis.

.