Pasaulyje yra labai mažai žmonių, pasiruošusių mylėti mus tokius, kokie esame iš tikrųjų.

Mylėti ne už kažkokius pasiekimus ir nuopelnus.

Ne už gražų kūną ar storą piniginę.

Ne dėl naudingų ryšių ar pelningų perspektyvų…

Mylėti ne kaip patogų daiktą, statusą garantuojantį aksesuarą ar išsigalvotą, susifantazuotą įvaizdį.

Paprasčiausiai mylėti. Mylėti būtent mus – tikrus, netobulus ir kartais visiškai nesuprantamus.

Mylėti su visomis mūsų abejonėmis, trūkumais ir tarakonais galvoje.

Mylėti ir priimti, nebandant keisti ar perdaryti…

Ir jei jūsų gyvenime yra tokių žmonių, kad ir kas jie bebūtų, branginkite juos kaip didžiausią vertybę.