Betėviai vaikai

Amžina tėvų ir vaikų tema. Tėvystė mūsų gyvenime ne ką mažiau svarbi už motinystę. Mums būtinas tėtis, mes mylime jį ir trokštame būti jo mylimi.

Nuo skyrybų, skandalų, tėvų neištikimybės labiausiai nukenčia vaikai. Mamos pradeda teršti vaikų protą savo nuoskaudomis, koneveikdamos tėvus ir versdamos vaiką mylėti tik jas, mamas. Vaikas negali persiplėšti į dvi dalis, jis myli abu, tačiau yra priverstas stoti į vieną kurią pusę, atsižadėti savęs ir savo jausmų. Vaikas priverčiamas išrauti meilę sau iš širdies.

Pagrindiniai požymiai, kad vaiko gyvenime nebuvo tėvo, pasireiškiantys jau suaugusiame gyvenime: nepasitikėjimas savimi, nuolatinis nerimas, sumažėjusios ambicijos, socialinė nekompetencija.

Tėvo meilės poreikis vaikui atsiranda tada, kai mažajam prireikia tėvo autoriteto ir vadovavimo. Juk būtent tėvas išmoko vaiką spręsti uždavinius, kuriuos vėliau jam iškels visuomenė.

Tėvo vaidmuo berniukui – vyriško elgesio, požiūrio į gyvenimą, į moteris, darbą, poilsį pavyzdys. Antrasis tėvo uždavinys – įvesti į pasaulį naujus žmones, nubrėžti elgesio rėmus ir ribas. Tėvas asmeniniu pavyzdžiu duoda berniukui suprasti, kaip reikia elgtis, kokiu reikia būti. Atimdama iš vaiko tokį pavyzdį, motina, kaip taisyklė, dar ir nuvertina tėvą, ir berniukas visiškai praranda orientaciją. Jam sunku suformuoti savo vyrišką poziciją, jis ima semtis pavyzdžių iš motinos pasakojimų, kurie dažniausiai neturi nieko bendro su normalių vyrų pasauliu.

Mergaitės gyvenime tėvas turi savo vaidmenį – sukuria vyro, kuris kada nors žavėsis mergaite, paveikslą. Be tėvo išauklėta mergaitė, tapusi suaugusia moterimi, kenčia nuo to, kad nežino, ar ji patinka vyrams, ar apskritai gali jiems patikti. Nukenčia jos savivertė, paprastai ji labai žema, kritusi iki tokio lygio, jog tokios moterys paprasčiausiai bijo ir vengia vyrų dėmesio. Tėvų scenarijai kartais būna tokie pavojingi, kad merginos neišteka, kadangi baiminasi, jog ir jos vyras išeis iš šeimos. Arba pati išveja partnerį, provokuodama pavydą ir ieškodama jame įrodymų, dėl ko išėjo tėvas.

Kad galėtume gyventi pilnavertį gyvenimą, mes galime:

  • Sugrąžinti prarastą pagarbą tėvo gyvenimui, kad ir koks jis bebūtų;
  • Atlikti šeimos istorijos rekonstrukciją, iš kurios paaiškės, kodėl būtent taip, o ne kitaip susiklostė tėvų santykiai;
  • Susigrąžinti prarastas savo asmenybės dalis – tai reiškia įgyti tai, ką praradome, pergyventi, padirbėti su tuo skausmu, kurio vaikystėje nesugebėjome ištverti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *