Santykiai – labai svarbi tema, ji ypač aktuali toms moterims, kurios siekia ištekėti, sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Tokias jas sukūrė gamta.

Vyrams šiuo atžvilgiu lengviau. Anaiptol ne visi turi stiprų tėvystės instinktą. Kartais „apetitas atsiranda bevalgant“, t.y. jau tada, kai vaikas paaugo ir su juo jau galima bendrauti – štai tada vyrui jis pasidaro įdomus, ir jis iš naujo pamilsta savo įpėdinį.

Kaip psichologė-seksologė, ne kartą dirbau su panašiomis klienčių problemomis. Kartą teko susidurti su viena įdomia mintimi, apie kurią kilo noras pakalbėti.

„Mes visos ieškome tikro vyro, kuris myli, vertina, moka užsidirbti. O taip pat, kad būtų atsakingas, padėtų, gerbtų, suprastų, būtų protingas, išvaizdus… na, ir taip toliau begalybės. Tačiau, kaip sakoma: „Gero po truputį. O jeigu ne, tai išvis nereikia”.

Iš kur toks vyras turėtų atsirasti? Iš mėnulio nukristi ar iš Marso atskristi?

Kažkas juk turėjo tokį žmogų išauklėti, įskiepyti visas vyriškas savybes ir poelgius.

Dėl to, kad šalia nėra tikrų vyrų, galime kaltinti pačias save, moteris – mamas. Ir apskritai visą tą moteriją, kuri supa berniukus vaikystėje – nuo darželio auklėtojų iki tamstų mokytojų.

Daug kas priklauso nuo to, iš kokios šeimos atėjo į gyvenimą žmogus, su kuo ir kaip jis bendravo, kur mokėsi…

Mūsų visuomenėje (šeimoje) atsakomybė už auklėjimą visgi atitenka mums.

Ką pasėjome, tas ir užaugo, tokius ir vaisius skiname. Tiksliau, pasėjo ir užaugino būsimos anytos, o nuo karčių jų darbo vaisių spjaudosi būsimos marčios (tačiau kalti, pagal kai kurių moterų logiką, vis tiek lieka kažkodėl vyrai, t.y. „vaisiai”, o ne juos sugadinusios „daržininkės”, nors tai jau kita labai plati ir pakankamai skausminga tema).

Ir kas gi gaunasi? Daugybė moterų negali susirasti poros, kadangi turi galvoje tam tikrą idėją apie idealų vyrą – koks jis turėtų būti…

Ir pas visas toji idėja daugmaž vienoda.

Moteris dairosi – ir neranda aplink save nieko panašaus.

O kas ją pačią taip auklėjo arba privertė sėdėti laukti savo idealo. Ar tobula ji pati?

Norint gauti idealą, reikia jį atitikti – dirbti su savimi, keisti pasaulėžiūrą, pašalinti neigiamą patirtį.

Pakelti savo asmeninę kartelę visais įmanomais būdais.

Ir štai tada suveiks visiems žinomas principas: „Panašus traukia panašų”.

.