Paleisti… žmogų, troškimą, situaciją… Tai nereiškia atsisakymo – meilės, noro, siekio pakeisti situaciją.
Paleisti – tai pripažinti teisę į bet kokį variantą. Tai pripažinti laisvę – žmogaus, Dievo, pasaulio – pasireikšti savo būdu, be jūsų lūkesčių, reikalavimų, pretenzijų ir bandymų priversti elgtis taip, kaip norite jūs.
Paleisti – tai suteikti laisvę. Gerbti pasirinkimą. Tai mylėti ir priimti žmogų su visa jo asmenybe, traumomis, istorija – ir jo pasirinkimu. Ir pačiam pasirinkti, ką daryti šioje situacijoje, išsaugant meilę.
Paleisti norą – tai nustoti skubinti upę, irklais stumdant srovę.
Stebėkite ir nelaukite – tada greičiausiai įvyks tai, ko norite, nors dažnai – ne visai tada ir ne visai tokiu būdu, kaip jūs dabar įsivaizduojate.
Paleisti situaciją – tai pripažinti ir priimti ją tokią, kokia yra, priimti bet kokį rezultatą, ir tik po to – taisyti, jei reikia.
Gebėjimas paleisti meilėje, pasitikėjime ir priėmime – galinga dvasinė dovana. Ši praktika pakeičia šimtus įvairiausių mokymų, paskaitų ir seminarų. Tačiau ji reikalauja sąžiningumo ir priėmimo, laisvės ir svetimo pasirinkimo gerbimo.
Nes kažkokių dalykų atsisakymas ir blokavimas, pasitelkus žodį „paleisti” yra ne kas kita, kaip savo asmenybė dalių atsisakymas ir tai neturi nieko bendro su paleidimu. Būtina tai suprasti ir atskirti, kur – prievarta prieš save, o kur – paleidimas.
