Gyvenimas dviese – tai nuolatinis kompromisas tarp troškimo patenkinti savo asmeninius poreikius, komforto jausmo ir siekio išsaugoti sąjungą su kitu žmogumi.
Santuokoje svarbu susiorganizuoti gyvenimą tokiu būdu, kad galėtume įgyvendinti savo planus, siekius, o santuoka tam ne tik netrukdytų, bet ir talkininkautų.
Santuoka neturėtų apriboti moters kūrybinės laisvės ir savirealizacijos. Kad taip atsitiktų, sutuoktiniams nepakanka būti meilužiais, jie turėtų tapti geriausiais draugais. Būtent tai išlaikys juos santykiuose daug ilgiau, nei seksas.
Kad palaikytų vyrą kritiškose ir atsakingose situacijose, žmonai tenka tuo laikotarpiu atsisakyti savo pretenzijų, išeiti iš režimo „Aš”, kad visas jėgas ir išteklius galima būtų perjungti į režimą „Mes”. Tikriausiai tai ir yra šeimyninių santykių esmė.
Kai tik įtampa atslūgsta ir vyras toliau gali susitvarkyti savarankiškai, moteris grįžta prie savo planų įgyvendinimo. Toks gyvenimo ir veiklos kurso kaitaliojimas – tai ne atsisakymas nuo savojo „Aš”. Tai – indėlis į bendrą santykių taupyklę. Plius investicija: jūs investuojate į sistemą, kuri paskui veikia jūsų pačių labui. Štai toks ilgalaikis projektas.
Jei palaikymas santuokoje yra tik vienpusis, energijos mainai sutrinka. Tuomet santykiams gresia deformacija, po kurios seka krachas.
Todėl, atsidūrusi sunkioje situacijoje, moteris tikisi iš vyro atsakomojo gesto. Tai sukurs pusiausvyrą ir sustiprins sąjungą. Ir vyras tai daro: pasilieka sau kažką svarbiausio ir būtiniausio ir suteikia moteriai reikiamą paramą. Šiuo atveju santuoka atlieka pagrindinę savo funkciją – įprasmina jųdviejų bendrą gyvenimą.
Tokiomis sąlygomis santuoka abiem pusėms tampa vertinga, reikalinga, būtina, saugi ir patikima. Tada visus sunkumus, kurie teks jų santuokai, jie išgyvens kartu, o tai dar labiau sustiprins jų santykius.
Procesas, kai atsiskleidi kitam žmogui ir supranti, kad jis tave priima – pagrindinė santuokos sąlyga. Čionai išmokstama suvokti įvairiausius dalykus, žvelgiant „pro partnerio langą”, t.y. stengiamasi pamatyti tai, ką mato kitas. Tai sudaro sąlygas tarpusavio supratimui ir empatijai.
Žmogus nustoja užkrauti savo jausmus partneriui, galvoti ir spėlioti už jį. Kelias į tarpasmeninių santykių plėtojimą, kuris kelia džiaugsmą ir pasitenkinimą , eina per gebėjimą suprasti, kas kitam svarbu, ir išmokti tai gerbti.
