Vis labiau įsitikinu, kaip svarbu pasitikėti tuo, kaip vystosi situacijos. Ir jei ketinimas, planas reikšmingas, tuomet jis bus lengvai įgyvendinamas.
Prieini prie eilinio gyvenimo “šviesoforo“, o ten žalia šviesa. Netikėtai pasirodo nuostabūs žmonės, naujos galimybės…
Ir atvirkščiai. Kartais kažko labai norisi, ir, rodos, viskas tam yra, bet vos tik pradedi veikti – ir visur raudona šviesa, uždarytos durys.
Ir kiek kartų vėliau įsitikindavau, kad nereikėjo man ten eiti – tuo laiku, ta kryptimi, su tais žmonėmis… Durys uždarytos – reiškia, man ten tikrai nereikia. Apskritai nereikia, arba dar ne laikas.
Taip svarbu pasitikėti viskam, kas vyksta. Girdėti ir jausti Tėkmę, Gyvenimą, Kūrėją, Šaltinį, Aukštesnįjį Aš – kaip bepavadintum, esmė ta pati.
Pasitikėti, ir tuo pačiu daryti viską, ką gali.
Ir tuomet tu jau nekeliauji per gyvenimą sunkiu žingsniu, kovose ir nusivylimuose. Nesistengi spausti situacijų, kurios dar nepribrendo, arba kurios apskritai ne tau. Nesilauži į uždarytas duris.
Pasitikėjimas – ne apie tai, kad gyvenimas kaipmat pasidaro lengvas ir nerūpestingas. Tai apie sąveiką su savo Aukštesniuoju Aš, Kūrėjo dalele tavyje.
