Ir dažnai taip geriate?

Pamenu, tėvukui kažkas padovanojo labai brangaus konjako butelį, o aš pagiringas jį išmaukiau ir pripyliau arbatos. O praeitą savaitę atvedžiau pažindinti su tėvais savo merginą. Mama padengė stalą, o tėtis bumbtelėjo du butelius – degtinės ir konjako.

“Mudu su sūnumi – vyriškai, degtinėlės pasiurbčiosime, o mielai viešniai – konjakėlis! – sako.

Išgėrėme, mama su tėvu žiūri į būsimą marčią, o ta mostelėjo taurelę ir net nesusiraukė.

Mama paraudo ir sako: “Dažnai taip geriate?”

Marti: “Kasdien”.

Tėvukas atsikrenkštė ir sako: “Visgi brangokas malonumas!”

Maniškė: “Na, šitam pinigų visada atsiras”.

Neiškenčiau: “Gal eime televizorių pažiūrėsime?”

Tėvas: “Čia įdomiau už bet kokį televizorių”. Ir įpila maniškei dar stikliuką.

Ji paima dviem piršteliais ir sako: “Šiaip tai mes iš tokių mažų negeriame”.

Mamai net peilis iš rankų iškrito.

Sakau: “Ženklas, kad kažkoks vyras ateis”.

Tėvas: “Jau atėjo!”

O maniškė išgėrė ir sako: “Aš taip bijojau pas jus eiti, maniau, nepatiksiu…”

Tėvas, labai mandagiai: “Šiaip tai patikote, tik ar ne per smarkiai geriate?”

Maniškė: “Taurelė labai maža, va jeigu iškart stiklinę įpiltumėte…”

Tėvas: “Juk tai vos ne pusė mano atlyginimo!”

Maniškė: “Tiek mažai moka?

Tėvas: “O jums?”

Maniškė: “Pakankamai, kad mudvi su mama kasdien sočiai išgertume”.

Mama pakėlė peilį, bet nukrito šakutė, sakau: “Ženklas, kad kažkokia moteris ateis”.

Tėvas: “Neduok Dieve!”

O maniškė sako: “Mes turime šeimos tradiciją: susirenkame prie stalo ir geriame. Tik mes karštą mėgstame”.

Mamai lėkštė nukrito. Sakau: “Šukės laimę neša”.

Tėvas: “Laimė jau čia”.

Mama: “Ir didelė jūsų šeima?”

Maniškė: “Dar močiutė ir sesuo, o tėtis mus paliko – daug gėrė!”

Tėtis: “O jūs, reiškia, nedaug?”

Maniškė: “Na, dvi stiklines išgeriu”.

Tėvas: “Taigi pusė butelio išeina!”

Maniškė; “Na ir kas, svarbiausia – vakare nieko nevalgyti”.

Mama: “Tai jūs netgi neužkąsdama?

Maniškė: “Kodėl? Uogienės turime”.

Tėvukas: “Šitą gėrimėlį su citrina gerai”.

Maniškė: “Su citrina pas mus močiutė geria. Aštuoniasdešimt metų, o kol neišgers, miegoti neina”.

Tęvas atsistojo, sako: “Malonu buvo susipažinti”.

Maniškė: “Man irgi labai malonu. Dėkoju už arbatą”.

“Kokią arbatą?” – išpučia akis tėvas. Ir tik dabar viską supranta.

Dėbtelėjo į mane kaip vilkas, o aš sakau: “O ko jis ten stovi bare pusę metų? Išgėriau, kad nesugestų”.

Iš visko sprendžiant, neįtikinau. Nes į sprandą vis dėlto gavau nevaikiškai.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *