Saviugda. Madinga sąvoka, kuriai kiekvienas suteikia savą reikšmę. Arba visai neteikia jokios reikšmės. Pavyzdžiui:

• saviugda – savo galimybių ribų išplėtimas.
• tapti geriausia savo paties versija.
• tikslingas procesas, kai kryptingai dirbama su savimi visose gyvenimo srityse, siekiant laimės, harmonijos ir klestėjimo.
• veikla, kuria užsiima kiekvienas išsilavinęs ir protingas žmogus, suprasdamas, kad gyvenimas be šios veiklos yra tarsi marionetės gyvenimas manipuliatorių rankose.
• dvasinis augimas.

Saviugda yra tai, kas jūsų gyvenimą padarys geresnį. Tai, ko dabar neturite. Dabar jūsų gyvenimas lyg ir nelabai koks. O gal tai apskritai ne gyvenimas, o vien egzistavimas. Ir, žinoma, kai suvoki šį faktą, kyla noras kažką pakeisti.

Pakeisti, kad nejaustum skausmo, baimės, liūdesio, nevilties, nerimo. Ateidami į terapiją, žmonės psichologus mato kaip trenerius, koučerius, dvasinius mokytojus. Arba tiesiog tuos, kurie imsis spręsti jų problemas ir nurodys, kaip būti laimingiems ir kaip tobulėti. O ką? Aš gi už tai pinigus moku!

O paskui jie labai supyksta ir suglumsta, kai specialistas juos sugrąžina prie skausmo, baimės, liūdesio, nevilties ir nerimo. Kad tie jausmai būtų išgyventi ir paleisti. Arba kad išmoktum su jais gyventi, nesunaikinant savęs.

Tai labai skausmingas procesas, visai nepanašus į tą idėją, kai sulig kiekviena tokio gydymo diena darosi vis geriau ir linksmiau. Eksponentiškai. Pagal iš anksto apskaičiuotą planą. Juk tai saugu.

Ir tada saviugda tampa vienu iš labiausiai paplitusių psichologinės gynybos mechanizmų – vengimu. Nėra jokio skausmo, yra tik laimė. Aha, kaipgi…

Labai sunku susiliesti su savo skausmu. Ypač tada, kai jo tiek daug, jog atrodo, jog jis gali tave visą praryti. Juk jo tiek daug, kam prie jo grįžti vėl ir vėl? Norisi jį pamiršti, išmesti, išrauti, pabėgti nuo jo. Net jeigu tai daroma vardan saviugdos. Kodėl gi ne? Atrodytų, ne pats blogiausias variantas, daug geresnis nei visokios priklausomybės.

Tačiau tik tie, kurie sukaupia ryžto paklaidžioti pačiais tamsiausiais savo sielos takais, savo baimių, skausmų ir nevilties linkui, kažkodėl žodžiui „saviugda“ ima teikti visai kitokią prasmę…

.