Atsikračius nuoskaudų, pretenzijų ir baimių, galima atrasti, pamatyti meilę ten, kur anksčiau jos net nepastebėjote. Mums trukdo iš vaikystės atsineštas noras būti gerais. Ir dar – tėvų, kurie, kaip ir visi žmonės, turi savo silpnybių ir klaidų, sudievinimas.

Pamatyti meilę ten, kur ji nėra akivaizdi – aukštasis pilotažas. Tai neturi nieko bendra su bestuburiškumu, silpnumu, nesveiku aukojimusi. Kalba eina būtent apie jėgą, stiprybę. Kai metaforiškai numiršti kaip vaikas ir užgimsti jau suaugusiu žmogumi.

Jūs pagaliau nustojate matyti pasaulį per savo „gerumo-blogumo“ akinius. Nesvarbu, kaip elgtųsi kiti žmonės, tavęs tai nedaro nei geresniu, nei blogesniu. Jums nebereikia pelnyti jų pagyrų, kaip būdavo, gyvenant su tėvais. Tėvai jums tampa normaliais žmonėmis, o ne visagaliais dievais, kaip buvo vaikystėje.

• Ar jaučiate, kad greta jūsų tasai žmogus, kuris jums visiškai ar iš dalies netinka?
• Ar turite savo išrinktajam žmogui pretenzijų ir neišsprendžiamų klausimų?
• Ar užlipate vis ant to paties grėblio, kai, pavyzdžiui, santykiuose nėra pagarbos, palaikymo ir šilumos?

Jūs aiškiai pamatote, kad mama gali būti ir paprastas žmogus, turėti savo ribas, įsitikinimus, pažiūras ir pasaulėžiūrą. Ji irgi gali trokšti dėmesio, rodyti rūpestį bet kokia forma – kaip valdžią, kritiką, tylėjimą, netinkamus klausimus.

Įžvelgti tame meilę, reiškia atsisakyti aršių mėginimų gintis, nustoti įrodinėti mamai savo gerumą ir laukti jos įvertinimo. Visiškai pakanka nusišypsoti, padėkoti, pakomentuoti, užuot agresyviai įrodinėjus savo teisumą.

Susimąstykite, ko ji dabar siekia su savo kritika, klausimais, nekalbadieniais, iššūkiais.

Išmokite ginti savo ribas ne tam, kad atsiribotumėte, o tam, kad galėtumėte bendrauti nesiteisindami ir primygtinai nereikalaudami. Ir toliau užsiimkite savais reikalais, priimkite savus sprendimus. Tai labai sunku. Reikalauja daug jėgų ir resursų.

Tačiau tai pakylėja į tokias aukštumas, kur nebėra konkurencijos, nepasitenkinimo, pretenzijų ir baimių. Yra pažeidžiamumas, yra valia ir pasitikėjimas savimi. Yra kontaktas ir ryšys su viskuo, kas nusistatęs su tavimi ta pačia banga. Visa kita taip ateis, savaime. Ir nebereikia kovoti, keistis, apsitverti tvora, ginti tai, kas tavo, kažko laukti, tikėtis ar reikalauti. Tereikia tik palaikyti save, savo jausmus ir būsenas. Ir užduoti sau klausimą: ko aš dar vis nematau aplink save, kur dar galėtų slypėti?

.