Kai vaiko kambarys – lyg šiukšlynas

Negalite priversti dukters ar sūnaus susitvarkyti kambarį? Išbandykite šiuos motinų patikrintus metodus ir pamatysite, kokie geri bus rezultatai.

Labai dažnai paauglio ar vaiko asmeninės erdvės betvarkė tampa galvos skausmu visai šeimai. Vienoje apklausoje tėvai nurodė, kad daugiausiai su savo vaiku jie pykstasi ne dėl atsikalbinėjimo, nepageidaujamų draugų ar rizikingos elgsenos (pavyzdžiui, išgėrinėjimo), o dėl netvarkingo miegamojo, rašo www.msn.com.

„Tėvai betvarkę suvokia asmeniškai ir reaguoja su pykčiu – netgi gėda ir baime. Bet švaros palaikymas kambaryje – dalykas, neegzistuojantis vaiko radare. Tai jiems tiesiog nesvarbu“, – sakė psichologijos mokslų daktaras Michaelas Bradley.

Neseniai atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad stulbinantis dėmesio nekreipimas į paties sukurtą chaosą gali turėti biologinę prigimtį. JAV Nacionalinio psichinės sveikatos instituto atliktas smegenų skenavimo tyrimas parodė, kad paauglio kaktinė žievinė smegenų sritis (atsakinga už organizuotumą, planavimą, dėmesio kreipimą ir veiklos pradėjimą bei pabaigimą) vis dar yra kūrimosi stadijoje. Todėl gali būti, kad vaikai ne iš tingumo netvarko savo betvarkės. Jie tiesiog nesugeba.

Bent jau ne patys. Teko kalbėtis su trimis mamomis, kurios sėkmingai įveikė „susitvarkyk savo kambarį“ kodą, sugebėdamos sumažinti įtampą ir priversti vaikus išsikuopti. Tuomet keturių paauglių elgsenos ekspertų buvo paprašyta paaiškinti, kodėl šios strategijos yra veiksmingos. Štai kas paaiškėjo.

Derinkite tvarkymąsi su įdomia istorija

Jennifer Hilsinger trys vyresnieji vaikai – 10 metų sūnus ir 13 bei 14 metų dukterys – tvarkosi kambarius, kol ji skaito jiems skyrių iš įdomios knygos.

„Tokiu būdu perskaitėme visą Harį Poterį ir „Žiedų valdovą“, – sako 32 metų J.Hilsinger. – Pradėjau tai daryti, kai jie buvo pradinėje mokykloje, kad būtų suderintas kambario tvarkymas ir jų meilė pasakų metui“.

Jei vaikai nustodavo tvarkytis ir pradėdavo vien klausytis, ji nustodavo skaityti, kol vaikai vėl rasdavo kuo užsiimti.

Kodėl tai veikia?

„Ši mama ne tik suteikė potencialiai nemaloniam užsiėmimui patrauklumo – ji vaikams taip pat suteikė paramą būdama šalia, kai šie tvarkosi. Daugeliui vaikų ir paauglių tvarkymasis, kai nieko nėra šalia, sukelia vienatvės jausmą“, – sakė psichologijos mokslų daktaras Anthony Wolfas.

Atraskite vietą kiekvienam daiktui

„Vietos kiekvienam daiktui atradimas padidina tikimybę, kad bent jau dalis daiktų bus ten, kur jie turėtų būti“, – sakė profesionali organizatorė Kristin Long iš Floridos.

Apie jos sugalvotą vaikų kambarių transformaciją buvo ne kartą rašoma užsienio spaudoje. Kartais ji pastebi, kad vaikų kambariuose trūksta organizavimo pagrindų.

Pasenę sienų apmušalai ir vietos daiktams susidėti trūkumas gali visiškai sunaikinti vaikų norą rūpintis savo kambariais: „Kai vaikas artėja prie paauglystės, reikia sakyti ne „susitvarkyk savo kambarį“, o „eime, pakeisime tavo kambario išvaizdą ir perstumdysime baldus“.

Jei vaikas atsako teigiamai, tuomet stebėkite jo reakcijas, siūlo M.Bradley: „Kai kuriems vaikams patiks rinktis spalvas ir dėžes daiktams. O kitiems žymeklių, dėžių ir sistemų kiekis bus per didelis“.

Visgi esama paauglių, kurie dar nepasirengę palikti vaikystę – ir tėvams nėra jokios priežasties versti tai daryti.

„Buvau nustebintas, kiek daug jaunų paauglių, ypač berniukų, kambariuose slepia pliušinius meškiukus ir herojų figūrėles, – sakė M.Bradley. – Ankstyva paauglystė – tai metas prieštarybėms. Kai kuriems vaikams reikia laikytis saugumo, jausto vaikystėje“.

Taikykite tinkamą strategiją

48 metų mokymo specialistė Ardis Meloon, siekdama sumažinti įtampą dėl sujauktų kambarių tarp jos ir 13 bei 15 metų sūnų, pasinaudojo savo naujojo darbo patirtimi.

„Kiekvienas vaikas, kiekvienas žmogus mokosi šiek tiek kitaip. Galiausiai suvokiau, kad mano sūnums reikia skirtingų instrukcijų ir strategijų, padėsiančių jiems apsitvarkyti savo kambarius, lygiai kaip skirtingų instrukcijų reikėjo ruošiant namų darbus“, – tikino ji.

Idėja atsirado tuomet, kai berniukams buvo 10 ir 12 metų: „Mano jaunėliui pakakdavo pasakyti, kad jis apsitvarkytų kambarį – ir jis tai padarydavo. Jis mėgsta organizuotumą. Bet vien paprašymo ar netgi reikalavimo nepakako vyresniajam sūnui. Suvokiau, kad darbą reikia suskaidyti į mažesnius, lengviau įveikiamus etapus“.

Ji pradėjo vaikui išmokti surūšiuoti žurnalus, atsirinkti, kurių vis dar reikės. Vėliau A.Meloon paprašė atlikti tą darbą savarankiškai bei nustatė laikmatį, kad vaikas per daug nesiblaškytų.

A.Meloon taip pat nupirko organizavimo sistemas, kurios atitinka kiekvieno iš jos vaikų asmeninius poreikius: „Mano vyresniam sūnui labai įdomus verslo pasaulis, todėl kartu nuėjome į biuro prekių parduotuvę, išsirinkome vadovo stiliaus stalo reikmenis bei besisukantį bylų segtuvą“.

Jaunesnis sūnus gavo pintų krepšių savo žaislams ir permatomų dėžių tūkstančiui „Lego“ kaladėlių laikyti – vaikas jas mėgo rūšiuoti pagal spalvas.

„Kambariuose vis dar būna netvarkos“, – sakė A.Meloon.

Kartais ji net leidžia netvarką: „Jei negali surasti savo namų darbų sąsiuvinio ir už tai mokykloje tądien gauni dvejetą, tai būna labai stipri pamoka ateičiai. Bet iš esmės įtampos lygis – jų ir mano – dabar yra kur kas žemesnis“.

Kodėl tai veikia?

„Vaiko asmeninių poreikių suvokimas yra labai svarbus bet kuriuo vaiko auklėjimo požiūriu. Karinio jūrų laivyno tipo vadovavimas nebus veiksmingas reikalaujant susitvarkyti kambarį. Suvokiau, kad kai mano sūnus buvo jaunas, pykau dėl betvarkės jo kambaryje. Tuomet vieną dieną stebėjau jį sklaidant knygas knygyne – jis ant žemės susikrovė 20 knygų, jas po vieną ėmė ir skaitė aprašymus.

Tai, kas man atrodė kaip netvarka, iš tikrųjų yra jo ryšio su aplinka būdas. Mes sutarėme dėl sveikatos ir saugumo dalykų jo kambaryje – pavyzdžiui, jokio pasenusio maisto po lova. Bet visa kita buvo jo reikalas“, – sakė M.Bradley.

Kurį laiką trunkantis betvarkės toleravimas gali leisti savaime išmokti keleto dalykų, pridūrė jis: „Kai jūsų sūnus beviltiškai ieško kažkur numesto bilieto į koncertą, tai būna pagrindinis tiesos momentas. Štai tada vaikai pradeda suvokti kaip būti tvarkingesniais, nes galų gale tai svarbu ir jų pasaulyje“.

Išvada: priimkite vaikų netobulumą. Daugelis tėvų pripažįsta, jog jų vaikų kambariai kartais būna lyg po stichinės nelaimės.

„Frazė, kurios mokome tėvus, yra: tavo kambarys varo mane iš proto ir aš tave myliu lyg beprotis. Skirkite sujauktą kambarį ir vaiko širdį. Tikrai neverta dėl to kariauti“, – sakė M.Bradley.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *