Susitinkate žmogų, kurį laiką bendraujate ir štai jau supratote, kad be jo negalite ištverti nė minutės. Esate kupini aistros ir nepaprasto entuziazmo. Kas tai: meilė ar susižavėjimas?

Dažnai santykiai prasideda nuo didelių vilčių ir lūkesčių, emocijų antplūdžio. Tai santykių pradžia, taip vadinami „drugeliai pilve“ – įsimylėjimas. Žmonės klaidingai mano, kad įsimylėjimas – tai ir yra meilė. Tačiau santykių pradžia yra būtent malonumo hormono siautulys, kuris negali tęstis amžinai. Toliau įsimylėjimas arba taps meile, arba ne.

Įsimylėjimas gali užgesti, taip ir neperėjęs į gilios meilės stadiją.

Jeigu orientuosimės į Ericho Frommo knygą „Menas mylėti“, tai meilės pagrindą sudaro nepaprasta gilus žmogaus poreikis įveikti savo vienišumą ir susivienyti su kitu.

Viską gyvenime darome, skatinami savo poreikių. Jei norime gerti – einame įsipilti vandens, jei norime valgyti – ruošiame pietus. Jei esama intymumo ir priėmimo, šilumos ir pasitenkinimo, poreikio – užmezgame santykius. Jų dėka galime patenkinti savo poreikį būti poroje, poreikį imti-duoti su kitu žmogumi.

Brandi meilė ir meilės partneriui požymiai

Brandi meilė reiškia ne tik vienybę su kitu žmogumi, bet ir savo vientisumo išsaugojimą. Pažinti save ir mylėti save kaip asmenybę. Pagarba sau ir savivertė – taip pat.

Meilė – tai aktyvus domėjimasis mylimo žmogaus gyvenimu ir tobulėjimu. Kur nėra aktyvaus suinteresuotumo, ten nėra ir meilės.

Meilės kitam ženklai:

• pagarba;
• noras, kad mylimas žmogus vystytųsi ir tobulėtų;
• rūpinimasis mylimu žmogumi;
• noras matyti mylimą žmogų laimingu;
• gebėjimas prisiimti atsakomybę už veiksmus, susijusius su mylimu žmogumi;
• gilus kito žmogaus priėmimas ir suvokimas, kad mums jis reikalingas.

Be to, jeigu myliu sveika meile, tai noriu, kad mano mylimas žmogus vystytųsi dėl jo paties, eitų savo paties keliu, o ne tam, kad galėtų man tarnauti. Ir jeigu jau aš esu su juo – kitu žmogumi, tai vertinu jo individualumą, jo gyvenimo interesus, o ne tai, ko man norėtųsi. Ir myliu ne tam, kad jį pakeisčiau ir paversčiau įrankiu mano tikslams siekti.

Kai meilę partneriui imame lyginti su tėvų-vaikų meile, darome didžiulę klaidą

Dažnai žmonės painioja partnerio meilę su tėvų meile, tikėdamiesi iš mylimo žmogaus tokio pat besąlygiško priėmimo, kaip iš tėvų. Ir tai – didelė klaida.

Partneris gali mus vertinti, priimti, tačiau jo meilė negali būti besąlyginė. Partnerio meilė – tai meilė, pagrįsta abipuse pagarba ir abipusiu priėmimu, bet ne besąlygiška. Kitaip sakant, jei tėvai priima vaiką besąlygiškai, nieko nelaukdami mainais ir atleisdamas bet kokį elgesį, tai partneris to nepriima ir netgi neturi to priimti.

Sveika meilė kitam per meilę sau

Sveika meilė kitam yra neatsiejamai susijusi su meile sau. Kitaip tariant, jeigu aš nemoku mylėti savęs, nežinau, kaip rūpintis savimi, kaip dovanoti sau švelnumą, kaip teisingai save vertinti ir gerbti, reiškia negalėsiu duoti normalaus, sveiko jausmo ir kitiems žmonėms.

Jei nemoku mylėti savęs, tai meilė kitam bus sukurta greičiau ant neurotinių pamatų, iš paniškos vienatvės baimės, iš baimės prarasti, o ne iš noro duoti, tuo pat metu išsaugant ir savo, ir to žmogaus vientisumą.

Meilė – tai veikla, aktyvumas. Jeigu myliu – aš nuolat aktyviai domiuosi savo mylimu žmogumi, pažįstu save ir jį.

.