Kad apskritai galėtum kam nors patikti, ne tik vyrams, bet ir nuosavai mamai, iš pradžių reikia patikti pačiai sau. Gaila, bet moterys šito nesupranta ir sprendžia šitą problemą kitu būdu. Į darbą paleidžiama kosmetika, aukštakulniai, trumpi sijonėliai, plastinė chirurgija. Mano nuomone, yra tik viena pateisinama priežastis eiti pas plastikos chirurgą – kai egzistuoja akivaizdi patologija. Visa kita neprivers labiau pasitikėti savimi, kadangi moteris gulasi ant operacinio stalo ne tam, kad sau pačiai patiktų, o tam, kad patiktų vyrams.
Taip pat moterys bando patikti savo elgesiu. Bando įsiteikti, pataikauti, su viskuo sutinka, nesako žodžio „ne”, ar apskritai prašo, kad vyras papasakotų apie krepšinį. Daugeliui moterų atrodo, kad tai turėtų suveikti. Tačiau, kaip bebūtų gaila, nesuveikia. Kodėl?
Todėl, kad aplinkiniai mato tavyje tik tai, ką tu pati galvoji apie save ir jauti sau pačiai.
Jeigu sau patinki, tai ir elgiesi kaip žmogus su aukšta saviverte, ir tada vyrai pradeda į tave žvalgytis. O krūtinės dydis, kojų ilgumas ar užpakaliuko apimtis neturi su tuo nieko bendro.
Vyras, turintis reikalą su moterimi, kuri visą laiką jam pritaria ir pataikauja, neprieštarauja, su viskuo sutinka ir neturi savo nuomonės, geriausiu atveju negerbia savo damos. Be to, jis apskritai nesupranta su kuo gyvena: jo moteris neturi charakterio, ji niekaip savęs neišreiškia, nekalba apie tai, kas jai patinka.
Nors, tiesa, yra vyrų kategorija, kuriems tokios moterys patinka. Tai savimi nepasitikintys vyrai, neretai – turintys pinigų, dėl ko tokių tarpusavio santykių esmė visiems suprantama. Tačiau tokios istorijos – ne apie meilę. Čia jau visai kita tema.
Kad patiktum sau pačiai, reikia padaryti kelis nesudėtingus dalykus. Pirma – priimti save tokią, kokia esi. Kuo tapai, tuo tapai, reikia tokią save pamilti. Antra – nereikia laikyti širdyje nuoskaudų. Jeigu tau nepatinka vyro elgesys, pasakyk jam tai tiesiai į akis. Galbūt jis ir išeis, tačiau kur kas didesnė tikimybė, kad pradės labiau tave gerbti ir su tavimi skaitytis.
Nemažai moterų žvelgia į save keistokai: kairioji krūtis visai nieko, o dešinioji nepatinka, dantys patinka, o kojos – ne. Iš čia seka trečias punktas – reikia priimti save visą. Nereikia bijoti, nereikia gėdintis, reikia atvirai kalbėti, ko nori ir ko nenori.
Jeigu vyras erzina savo istorijomis (o vyrai mėgsta pasigirti), reikia jam tiesiai pasakyti: „Vyruti, man tai nebeįdomu, pakeisk plokštelę”. Ir nereikia bijoti, kad jis apsisuks ir išeis. O kompromisai – kenksmingi sveikatai. Kompromisas – kai darai kažką prieš savo valią. O gyventi reikia taip, kaip tau atrodo teisinga. Ir vyrą reikia turėti tokį, koks tau patinka. Ir santykiai su juo tave turi tenkinti.
Meilė sau turi pasireikšti konkrečiais veiksmais. Kokiais būtent? Reikia viso labo būti normaliu žmogumi. Kalbėti apie save, apie savo troškimus. Prisiminkite save, kai jums buvo 16 metų – kaip elgėtės? Ir pasiųsdavote žmogų, ir nieko nebijojote. Kur visa tai dabar pradingo?
Svarbu suprasti, kad meilė sau – tai ne pastangos save gerinti. Nes noras gerinti byloja apie tai, kad esate nepatenkinta savimi. Užsiimate joga, lankote psichologines paskaitas tik todėl, kad jums tai paprasčiausiai patinka.
Žmogus patenkintas savimi būna tada, kai vaikystėje jį mylėjo tėvai – tokį, koks jis tuomet buvo, nepriklausomai nuo pasiekimų mokykloje, elgesio ar gabumų. Tačiau tėvai labai dažnai įteigia vaikams, kad būtina keistis, taisytis, siekti ir t.t. Tačiau gyvenimas susideda ne iš to. Gyvenimas susideda iš gyvenimiškų džiaugsmų. Kas būtent jus džiugina – tai jau kitas, atskiras klausimas.
Patinka mokytis? Mokykitės, tačiau mokymosi tikslas turi būti savirealizacija, saviugda, o ne savęs laužymas ir perdarymas. Darykite tai, kas jums malonu, nesistengdamos perdaryti savęs ar kam nors ką nors įrodyti. O bandymai save įveikti – tai smurtas prieš save, nepasitikėjimas ir noras visiems patikti bei visiems įsiteikti.
