Galbūt jau seniai esate ištekėjusi, tačiau šis ženklas niekada neapgaus.

Kasdienėje rutinoje dažnai atrodo, kad jausmai kažkur pradingo. Bet dažniausiai taip tik atrodo. Jie niekur nedingo, tiesiog pasislėpė už begalės reikalų ir rūpesčių.

Kažkada seniai, kai buvau dar studentė, teko netyčia išgirsti dviejų merginų pokalbį, kuris įsiminė visam gyvenimui.

Viena iš merginų jau buvo ištekėjusi ir ji klausinėjo kitos – „Kaipgi man suprasti, kad aš jį vis dar myliu?”

Antrosios merginos atsakymas mane nustebino, tačiau iš karto pajutau, kad jame slypi tiesa.

O atsakymas buvo toks: „Prisimink, štai jis ilgai ir atidžiai į tave žiūri, su dideliu susidomėjimu – ar tu nuo to susidrovėsi?”

-Taip!

-Reiškia, tu jį vis dar myli.

Ir juk iš tiesų taip yra.

Jeigu jums vienodai rodo, jei žmogus jums nesvarbus, bet tuo pačiu labai gerai pažįstamas, tai kokia prasmė jo gėdytis, drovėtis, nuleisti, šypsantis, akis? Tegul spokso kiek nori, absoliučiai nusispjauti.

O jeigu jis jums reikalingas, įdomus, mylimas, tai jums tikrai ne vienodai šviečia, ką jis jumyse mato ir kodėl taip žiūri. Štai kodėl imate drovėtis. Užplūsta ištisas įvairiausių jausmų ir emocijų kokteilis – Kodėl jis žiūri? Kodėl žiūri taip ilgai ir dėmesingai? Blogai atrodau? Oi, jis žiūri su susidomėjimu! Aš jam atrodau graži!..

Akys nudelbtos, skruostai parausvėję…

Kaip nuostabu būti mylinčia ir mylima žmona!

Ar jūs susidrovite, kai į jus „spokso” jūsų vyras?

.