Suprasti mylimo žmogaus emocijas – tai tikras menas. Bet ar visada „minties skaitymas“ yra naudingas santykiams ir ar tikrai norime žinoti visą tiesą vienas apie kitą? Būtent apie tai rašoma leidinyje „The Science Explorer“.

„Empatinis tikslumas“

Tai vadinama empatiniu tikslumu – gebėjimu teisingai atpažinti kito žmogaus emocijas, ketinimus ar neišsakytas mintis. Tai ne magija ir ne telepatija, o psichologinis įgūdis, kuris tiriamas jau daugiau nei 20 metų.

Empatinis tikslumas gerina santykių kokybę – mažina konfliktų lygį, didina emocinį artumą, padeda laiku nustatyti partnerio poreikius ir efektyviai į juos reaguoti.

Pavyzdžiui: jei pastebite, kad partneris nusiminė dėl jūsų pasakytos frazės, galite laiku atsiprašyti – dar prieš tai virstant į nuoskaudą.

Kaip tai veikia

Empatinis tikslumas ypač naudingas situacijose, kai reikia koordinuoti poros pastangas. Pavyzdžiui, kai planuojate bendrą kelionę, taupote pinigus ar auklėjate vaiką, svarbu suprasti, kodėl partneris elgiasi taip, o ne kitaip. Tai sumažina konfliktų skaičių ir stiprina komandos dvasią.

Be to, šis įgūdis padeda paaiškinti sudėtingas partnerio emocijas. Jei mylimas žmogus yra tylus ar dirglus, empatiškumas padeda suprasti, kad priežastis yra ne jūs, o, pavyzdžiui, stresas darbe ar bloga savijauta.

Kada vis dėlto geriau nežinoti

Nepaisant akivaizdžių privalumų, pernelyg gilus partnerio „skaitymas“ kartais kenkia santykiams. Yra situacijų, kai pernelyg didelis empatijos tikslumas gali sukelti nusivylimą, abejones ir net emocinį atitolimą.

Neįtikinamos tiesos. Sužinoti, kad partneris myli jus ne taip stipriai, kaip jūs jį, yra skausminga. Kartais geriau palikti vietos nežinomybei, kad išlaikytumėte pusiausvyrą.

Iliuzijų griuvimas. Jei dėl empatijos matote tikrąją partnerio esybę be „rožinių akinių“, tai gali sugadinti jūsų įvaizdį ir pakeisti požiūrį.

Manipuliacija. Žinojimas apie kito žmogaus vidinę būseną atveria galimybes sąmoningai ar nesąmoningai manipuliuoti.

Ribų pažeidimas. Kai kuriems žmonėms nepatogu, kai juos nuolat bando „iššifruoti“. Kartais noras viską žinoti apie partnerį atrodo kaip privatumo pažeidimas.

Intuicija, empatija ar įsibrovimas

Mūsų smegenys automatiškai bando skaityti kitų emocijas – tai evoliucijos išlikimo mechanizmo dalis. Tačiau svarbu prisiminti: intuicija ne visada yra tiesa, o empatija ne visada yra gėris.

Stresinėse situacijose ar grėsmės santykiams atvejais žmonės dažnai intuityviai sumažina empatijos tikslumą, kad apsisaugotų. Ir tai yra normalu.

Užuojauta yra svarbesnė už spėjimus

Net jei „įvertinote“ partnerio nuotaiką, to nepakanka. Svarbu ne tik suprasti, bet ir užjausti, t. y. rodyti empatiją.

Būtent tai sukuria tikrą paramą poroje. Būti dėmesingam – tai ne tik spėlioti, ką jaučia kitas žmogus, bet ir būti pasirengusiam su meile reaguoti į jo poreikius.

Sveikos empatijos ugdymas poroje

Klauskite, o ne spėliokite, užduoti klausimą „Kaip tu jautiesi?“ yra daug geriau nei daryti prielaidas.

Nebijokite išgirsti tiesos, bet įvertinkite, ar esate pasirengę ją priimti be pernelyg emocingos reakcijos.

Statykite pasitikėjimą, o ne kontrolę. Empatija – tai ne visiškas partnerio vidinio pasaulio kontrolė, o atvirumas ir parama.

Dirbkite su psichologu. Jei pastebite, kad pernelyg didelis įtarumas ar noras „viską žinoti“ gadina santykius, konsultacija su specialistu padės atkurti pusiausvyrą.

Mes nesame telepatai – ir neturėtume būti. Suprasti partnerį – tai ne mintis spėlioti, o pasirengimas klausytis, užjausti ir priimti.

Empatija – galingas įrankis, bet jį reikia naudoti išmintingai. Kartais, vietoj to, kad skaitytum mintis, geriau tiesiog pasakyti: „Aš tave girdžiu. Jei nori, pasidalink“. Nes rūpestis – tai ne spėlionės, o buvimas šalia.