Narciziški žmonės dažnai jaučiasi atstumti net neutraliose situacijose. Tyrimai parodė, kad žmonės, pasižymintys aukštu narcisizmo lygiu, jautriau reaguoja į atstūmimo signalus, todėl gali susidaryti ciklas, kai jų elgesys lemia faktinį socialinį atstūmimą.
Vis dėlto atstūmimo jausmas ilgainiui taip pat gali skatinti narciziškus bruožus.
Amerikos psichologų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, narcizai dažniau jaučiasi atstumti nei žemesnio narcisizmo lygio asmenys.
Taip yra ne tik dėl to, kad kiti gali jų vengti dėl jų asmenybės – tai susiję ir su jų polinkiu dviprasmiškus socialinius ženklus klaidingai interpretuoti kaip atstūmimą.
„Jaustis atstumtam yra subjektyvi patirtis, pagrįsta individo socialinių užuominų suvokimu.
Vieni gali būti sąmoningai atstumti, o kiti gali tiesiog manyti, kad yra atstumti, nors taip nėra“, – sakė pagrindinė autorė daktarė Christiana Büttner iš Bazelio universiteto. – „Mūsų rezultatai rodo, kad žmonės, pasižymintys didesniu narcisizmu, jautriau reaguoja į atskirties signalus, todėl jie dažniau suvokia ostrakizmą.
Nors narcisizmas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tyrėjai nusprendė sutelkti dėmesį tik į grandiozinį narcisizmą, kuris apima tokius bruožus kaip pranašumo jausmas, dominavimas, stiprus susižavėjimo troškimas ir polinkis siekti statuso bei pripažinimo.
Pirmiausia tyrėjų komanda išanalizavo Vokietijos socialinės ir ekonominės grupės duomenis – ilgalaikę reprezentatyvią nacionalinę apklausą, kurioje dalyvavo apie 22 000 namų ūkių Vokietijoje.
Sutelkusi dėmesį į beveik 1 600 žmonių, kurie 2015 m. atsakė į klausimus apie narcisizmą ir ostrakizmą, ji nustatė, kad žmonės, pasižymintys aukštesniu narcisizmo lygiu, gerokai dažniau patiria ostrakizmą.
Siekdami patvirtinti šias išvadas, mokslininkai atliko dviejų savaičių trukmės tyrimą, kuriame dalyvavo 323 dalyviai. Šie asmenys užpildė narcisizmo vertinimą ir pranešė apie praeityje patirtą ostrakizmo jausmą. Per kitas 14 dienų jie, naudodamiesi mobiliąja programėle, fiksavo akimirkas, kai jautėsi atstumti ar apleisti.
„Dalyviai, kurių narcisizmo balai buvo aukštesni, nurodė, kad kasdieniame gyvenime dažniau jautėsi atstumti, o tai atitinka mūsų ankstesnio tyrimo rezultatus“, – pažymėjo Buettner.
Atlikus keletą eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2 500 dalyvių, toliau buvo tiriamas ryšys tarp narcisizmo ir atskirties jausmo.
Viename eksperimente dalyviai prisijungė prie virtualaus kamuolio mėtymo žaidimo, kuriame du kiti žaidėjai juos arba įtraukė, arba išstūmė. Kitame eksperimente buvo pateikti hipotetiniai socialiniai scenarijai, o dalyvių paprašyta įvertinti, kaip jie jaučiasi atstumti.
Rezultatai parodė, kad narciziški asmenys buvo labiau linkę dviprasmiškas socialines sąveikas, kuriose ostrakizmas nebuvo aiškiai išreikštas, suvokti kaip atskirtį.
Dar labiau sustiprindami šį socialinės atskirties suvokimą, papildomi eksperimentai parodė, kad žmonės dažnai mieliau vengia žmonių, pasižyminčių dideliu narcisizmu.
Tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad ryšys tarp narcisizmo ir socialinės izoliacijos veikia abiem kryptimis. „Narcisizmas gali prisidėti prie socialinės izoliacijos, tačiau pats ostrakizmas taip pat gali prisidėti prie narcisistinių bruožų“, – aiškino Buettneris.
Analizuodami 14 metų Naujojoje Zelandijoje vykdytos nacionalinės apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 72 000 dalyvių, duomenis, tyrėjai pastebėjo, kad atskirties jausmo pokyčius po vienerių metų lydėjo narcisizmo lygio pokyčiai – ir atvirkščiai.
Pasak Buettnerio, šie rezultatai rodo sudėtingą asmenybės bruožų ir socialinės patirties sąveiką.
Šio ryšio supratimas gali padėti geriau spręsti konfliktus darbe, socialinę izoliaciją ir net platesnes visuomenės problemas.
„Jei žmonės, pasižymintys aukštais narcisistiniais bruožais, dažniau jaučiasi atstumti ir yra atstumti, tai gali prisidėti prie įtampos eskalavimo darbo vietose ar socialinėse grupėse.
Kartu dėl padidėjusio jautrumo atskirčiai jie gali būti labiau linkę reaguoti agresyviai“, – sakė ji.
Jos teigimu, šios išvados rodo, kad intervencinės priemonės, skirtos tarpasmeniniams santykiams gerinti ir socialinei trinčiai mažinti, turi būti taikomos atsižvelgiant ir į dalyvaujančių asmenų suvokimą, ir į jų elgesį.
Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorė Amy Brunell teigia, kad asmeniniame gyvenime susidurti su narcizais gali būti sudėtinga. Ji pataria anksti santykiuose atpažinti narciziškus bruožus ir vengti tokių žmonių. Nors iš pradžių jie gali atrodyti žavūs, yra įspėjamųjų ženklų, kurių nereikėtų ignoruoti.
