Kam mes vienas kitam reikalingi

Mes vienas kitam labai reikalingi, tai tiesa. Reikalingi vienas kitam, kad galėtume pilnai atsiverti šiam pasauliui ir realizuotume save jame kaip vyras ar moteris. O geriausia tai padaryti būtent bendraudami vieni su kitais.

Mes reikalingi vienas kitam, kad drauge mėgautumės gyvenimu ir vienas kitu. Kad drauge augtume ir vystytumės kaip asmenybės, o dar dėl to, kad išmoktume mylėti ir gerbti, visų pirma save, savaime aišku, o paskui ir partnerį – nuoširdžiai, iš visos širdies.

Mes reikalingi vienas kitam, kad galėtume pažvelgti į save mus mylinčio žmogaus akimis ir patikėti savimi, dar aiškiau suvokti savo patrauklumą, unikalumą. Kad suprastume, kad išties esame verti geriausio ir kad mums nereikia to kažkaip nusipelnyti ar iškaulyti – mes paprasčiausiai verti geriausio ir taškas.

Mes reikalingi vienas kitam, kad išmoktume drąsiai svajoti ir siekti išsikeltų tikslų, juk mes ne vieni ir pastoviai jaučiame palaikymą, beribį tikėjimą mumis ir mūsų jėga, potencialu. O dar mes reikalingi vienas kitam, kad tarp mūsų užgimtų meilė, iš kurios paskui užgimsta nauja gyvybė.

Mes reikalingi vienas kitam, kad kartu juoktumės, linksmintumės ir kvailiotume kaip maži vaikai, kad būtume drauge “ir laimėje, ir bėdoje”. Kad apkabintume vienas kitą, ypač tada, kai atrodo, jog pasaulis sugriuvo. Tačiau mylimo žmogaus glėbyje taip gera, ramu ir saugu…

Mes reikalingi vienas kitam, kad drauge vaikštinėtume, susikibę už rankų ir suprastume, jog mes ne vieni šiame dideliame pasaulyje, kad visgi suradome vienas kitą ir tai taip nuostabu. O dar kad drauge žiūrėtume filmus, užmigtume, apsikabinę, užmetę vienas ant kito koją ir atsikariavę iš kito gabalėlį antklodės.

Mes reikalingi vienas kitam, kad išmoktume tiek priimti, tiek ir duoti savo meilę, kad būtų kam išvirti ryte kavos ir pagaminti skanius pusryčius. Kad būtų ką maitinti savo šakute ar netgi ranka, kad būtų kam maitinti mus pačius ar galėtume akiplėšiškai vagiliauti skanius kąsnelius iš jos/jo lėkštutės.

Mes reikalingi vienas kitam, kad suprastume, kad esame mylimi netgi tokie anaiptol ne idealūs, o kartais baisiai pavargę ir susierzinę. Ir būtent tada mus dar stipriau ir švelniau priglaus prie savęs, o paskui dar ir atpalaiduojantį masažą padarys… Argi tai ne laimė?

Mes reikalingi vienas kitam, kad išmoktume pasitikėti ir priimti vienas kitą tokiais, kokie esame jau dabar. Kad taptume geresniais, kantresniais, drąsesniais, atsakingesniais, ir ne tokiais egoistais.

Ir, galų gale, mes reikalingi vienas kitam, kad tiesiog nugyventume drauge šitą gyvenimą ir mylėtume – nuoširdžiai, iš viso širdies.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *