Kaip bausmę paversti naudinga pamoka, iš kurios vaikas turės naudos, užuot suformavus konfliktą visam likusiam gyvenimui? Žemiau pateiktos taisyklės padės apsispręsti dėl teisingų veiksmų.
Bausmė turi būti teisinga
Tai reiškia, kad bausmė neturėtų priklausyti nuo mamos ar tėčio nuotaikos. Ir neturėtų būti skirtumo, ar jus šiandien aprėkė viršininkas, ar laimėjote loterijoje – bausmė už, pavyzdžiui, prastą rezultatą mokykloje visada turi būti vienoda. Bausmė neturėtų priklausyti nuo jūsų emocijų, ji, visų pirma, turi atitikti veiksmą ar poelgį, kurį padarė vaikas.
Bausmė turi būti be įžeidimų
Pozityvi bausmė neatskiriama nuo pagarbos vaiko asmenybei. Normali frazė vaikui skambėtų maždaug taip: „labai tavęs prašau – eik į savo kambarį“. Taip pat nepakenktų paaiškinti, kaip jaučiatės, pavyzdžiui: „Man labai nemalonu dėl tavo poelgio, bet aš tave myliu ir noriu, kad tu taptum geresnis ir ištaisytum savo elgesį“.
Jeigu kivirčo metu žeminate vaiką, jis nustoja suprasti, už ką yra baudžiamas – už poelgį, ar už tai, kad jis apskritai blogas žmogus. Jis jaučia apmaudą, pyktį, nuoskaudą ir visa tai jam jau nebeleidžia ištaisyti to, už ką jį nubaudėte.
Bausmėse neturėtų būti negatyvių prognozių
Garantuotai būsite girdėję, o gal netgi patys esate tarę tokio tipo frazes: „Jeigu jis šitaip elgiasi, būdamas trejų metų amžiaus, tai kuo jis taps užaugęs?“ arba „Jeigu tu dabar prastai mokaisi, tai kaipgi tu stosi į universitetą?“ Šitaip mąstydami, mes baudžiame vaiką ne už tai, ką jis daro dabar, o už tą savo „pranašystę”, kurią patys sau susifantazuojame. O bausmė, kaip jau minėjome, turi būti teisinga ir sąžininga.
Bausmė turi turėti tikslą.
Prieš bausdami vaiką, išsiaiškinkite, ko siekiate. Jeigu užduosite sau šį klausimą, automatiškai išanalizuosite, kurie jūsų veiksmai ir poelgiai gali atvesti į norimą tikslą. Galų gale, bausmė dažniausiai tebūna tik emocinis impulsas, o ne kažkoks konkretus veiksmas, skirtas problemai išspręsti. O mamos ir tėčio užduotis – padėti vaikui tapti geresniam ir ištaisyti neteisingus poelgius.
Bausmė turi būti be emocinio ir fizinio smurto
Jei vaikui taikysite tam tikras sankcijas (pavyzdžiui, jis negalės eiti į kokį nors renginį, atidėsite žaislo pirkimą ar apribosite kompiuterinius žaidimus), nereikia į bausmę įpinti emocinių atspalvių, kelias dienas iš eilės pamokslaujant, kaip jis neteisingai pasielgė. Nuolatinis moralizavimas kartu su sankcijomis, sukels vaikui viso labo pasipiktinimą, kuris neleis jam pasidaryti teisingų išvadų iš padarytos klaidos.
Vaikystėje muštas žmogus vargu ar jaus už tai dėkingumą savo mamai ir tėčiui. Be to, vargu ar įmanoma sukurti pasitikėjimo kupinus santykius su vaiku, prieš kurį tėvai naudoja fizinį smurtą. Tikėtina, kad nukentės ir jo savivertė. Galų gale, kai vaikas yra mušamas, jis supranta tik viena – šiame pasaulyje jam nesaugu ir visada atsiras kažkas didelis ir stiprus, kuris be vargo jį nuskriaus.
