Kerštas ne visada būna atviras, kur kas dažniau jis lieka užslėptas. Žmogus jaučia stiprią nuoskaudą, bet nesėdi ir neplanuoja keršto veiksmų, dažniausiai jis elgiasi „kilniai ir iš geros širdies“. Kaip suprasti, kada pasireiškia po gerumo kauke užmaskuotas kerštas ir kaip jis veikia santykius su partneriu, vaiku ar tėvais?

Jei prisiminsime nuostatas, kurias gavome vaikystėje, jų pagrindą sudarys nuoskaudos ir neteisybė. Kodėl vaikui reikia gultis miegoti tada, kai jis to nenori? Arba tada, kai suaugę žiūri televizorių? Kodėl jiems galima, o jam ne? Kodėl tėvai gali daryti tai, ką draudžia vaikui? Taip nesąžininga! Neteisybė!

Vaikas nuolat lygina save su kitais: broliais, seserimis, tėvais, kitais vaikais. Dažniausiai tie palyginimai būna ne jo naudai ir kaupiasi nuoskaudos. Vaikas skausmingai reaguoja į „neteisybę“ ir įpranta įsijungti gynybos mechanizmą, kad galėtų jaustis saugus, mylimas, stiprus ir reikšmingas.

Vėliau vaikiškos nuoskaudos pamažu užmirštamos, bet lieka pasekmės, kurios išlenda iš pasąmonės suaugusiojo gyvenime.

Ką daro suaugę vaikai, kad atlygintų tėvams už sukauptas vaikystės nuoskaudas? Jie gali, pavyzdžiui, skambindami telefonu skųstis dėl savo sutuoktinio elgesio, problemų darbe, prašyti pinigų ar apskritai nedirbti. Visi tie veiksmai – nesąmoningas kerštas!

Kodėl tokie veiksmai vadinami kerštu? Įsivaizduokite, kad esate tėvas ar motina ir jums skambina jūsų atžala bei nuolat skundžiasi viskuo. Į jūsų pastabas, kad suaugusiam žmogui laikas susidoroti su savo problemomis, jis atrėžia, kad jam nieko neišeina, ir dejuoja toliau. Kokius jausmus sukelia toks pokalbis? Veikiausiai kils slogios mintys, kad su atžala negerai ir jį reikia gelbėti arba priversti kažką padaryti, kad visas tas „baisus košmaras“ pagaliau pasibaigtų.

Žinoma, tėvas nesuvokia, kad vaikas jam praneša, jog jis yra blogas. O tėvas ima gintis ir sako: „Aš tave įspėjau, kad nereikia tekėti už tokio niekšelio!“ arba „Aš tau sakiau, kad nereikia rinktis tokios profesijos, dabar dirbk pagal specialybę, bukėk ir gauk centus!“ Tokios tėvų tirados iš tikrųjų reiškia: „Esi mažas, kvailas ir pats nieko nesugebi!“ Tai yra kerštas, užmaskuotas po patarimais ir gailesčiu.

Asmeniniuose santykiuose dažnai vienas partnerių nori, kad jo antroji pusė būtų mažiau sėkminga už jį. Partneriai, kaip ir tėvai vaikuose, stengiasi matyti vienas kito trūkumus, kurių fone jie patys galėtų atrodyti tobulesni ir reikšmingesni. Šiuo atveju užmaskuotas kerštas bus kritika ir patarimai, kurių niekas neprašo.

Pavyzdžiui, vyras įžeidžiamai sako žmonai: „Tu pastorėjai, brangioji. Laikas tau užsirašyti į sporto klubą.“ Vyras tokiu būdu demonstruoja jai savo fizinius pranašumus.

Kai mes pradedame rūpintis kuo nors, neklausinėdami, ar reikia tokio mūsų dėmesio žmogui, tai jau kerštas, užmaskuotas po kilniu ir geraširdišku rūpinimusi. Mes pradedame daryti kažką už kitą žmogų, prisiimti svetimas problemas, tarytum turėtume reikalą su visai bejėgiu invalidu. O juk prieš mus yra visai normalus, suaugęs, veiksnus žmogus, kuris pats sugeba išspręsti savo problemas ir įveikti sunkumus. Jis gali puikiausiai išsiversti be mūsų kišimosi.

Jeigu mes tiksliai žinome, kad žmogus yra pajėgus kažką atlikti pats, tai darydami darbą už jį, mes verčiame jį pasijusti silpnu ar kvailu, darome viską, kad jis pajustų mūsų pranašumą prieš jį. Tai yra kerštas.

Pavyzdžiui, kai vyras sako žmonai, kad ji pastorėjo, o ji įsižeidžia dėl jo kandaus ir pašaipaus tono, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vyras rūpinasi žmonos išvaizda, tačiau iš tikrųjų tai yra jo užmaskuotas siekimas parodyti savo pranašumą.

Kentėdami dėl nevisavertiškumo komplekso, mes norime reguliariai gauti patvirtinimą, kad su mumis viskas gerai. Paprasčiausias būdas pasijusti ramiam – priversti kitą žmogų pajusti savo menkavertiškumą. Ir mes visaip pabrėžiame, kad jam kažkas negerai.

Kaip elgtis, kad geri ketinimai iš tikrųjų būtų geri?

Grįžkime prie ankstesnio pavyzdžio. Vyras nori matyti savo žmoną liekną, veikiausiai ir žmona norėtų sulieknėti. Pokalbyje su žmona svarbus tonas, intonacija turi būti tolygi ir rami. Svarbu suteikti žmonai palaikymą, pavyzdžiui, pasiūlyti kartu vaikščioti į sporto klubą. Tai pagerintų jų santykius. Juk abiejų tikslas yra tas pats.

Kas yra manipuliacija ir kuo ji skiriasi nuo įtakos?

Įtaka – tai žodžiai, intonacija ir veiksmai, nukreipti į rūpinimąsi kitu žmogumi. Tada jūs veikiate pirmiausia atsižvelgdami į kito interesus ir nėra jokios įtampos. Jums lengva ir džiugu veikti kito žmogaus labui.

Manipuliacija – kai man reikia gauti kažką iš kito žmogaus sau, visiškai nesukant galvos, ką iš to gaus kitas. Manipuliaciją žmonės pajunta iš karto, įsižeidžia, bendravimas pašlyja. Prasideda naujas tiesioginio ar užmaskuoto keršto etapas, priklausomai nuo to, koks variantas tada patogesnis.

Todėl reikia mokytis bendradarbiauti ir tartis, kad santykiuose vyrautų pagarba ir darna.