Anot psichologo, antrosios santuokos paprastai būna laimingesnės, nes žmonės išmoko nekartoti savo klaidų.
Mažiau nei pusė (45 proc.) pirmą kartą sudarytų santuokų baigiasi skyrybomis, tačiau tik 31 proc. naujų santuokų būna nesėkmingos. Tai rodo Santuokos fondo (The Marriage Foundation) duomenys.
Psichologas Džeimis Simkinsas Rogersas (Jamie Simkins Rogers) žurnalui „Your Tango” atskleidė, kodėl antrosios santuokos turi daugiau šansų rasti laimę nei pirmosios.
Ji sakė, kad antrosios santuokos turi tokį pranašumą kaip patirtis, nes žmonės jau „žino, kaip reikia gyventi kartu ir tvarkyti namų ūkį” kitos sąjungos metu.
„Žmonės, gyvenantys antroje santuokoje, paprastai žino, kas veikia, o kas ne, įskaitant tai, kada reikia rinktis (arba ne). Jie turi bent pagrindinį supratimą apie veiksmingą bendravimą ir konfliktų sprendimą. Dėl visų šių veiksnių antroji santuoka yra tikras sėkmės receptas”, – aiškino Rogersas.
Ekspertas pažymėjo, kad daugelis antrą kartą besituokiančių žmonių daugiau laiko skiria pirmosios santuokos apmąstymams. Vienas iš jos klientų pastebėjo: „Vienas iš jos klientų, kuris buvo išvykęs į užsienį, buvo labai patenkintas:
„Mano antroji santuoka pavyko, nes buvau labai sąžiningas su savimi dėl savo vaidmens pirmosios santuokos iširime ir savo bagažo!”.
Ji pridūrė, kad antrosios santuokos paprastai būna laimingesnės, nes žmonės išmoko nekartoti praeityje padarytų klaidų.
Be to, antrosiose santuokose partneriai vienodai stengiasi, kad jų santykiai būtų sėkmingi, pažymėjo Rogers. Tai nereiškia, kad pirmosiose santuokose nėra tokių praktikų, sakė ji, tačiau žmonės, kurie tuokiasi antrą kartą, šias emocijas patiria kitu lygmeniu.
„Jau patyrę santuokos pabaigą, antrą kartą susituokę žmonės yra labiau pasiryžę nieko nelaikyti savaime suprantamu dalyku. Antrą kartą susituokę žmonės taip pat labai gerai žino, kas nutiks, jei santuoka nepavyks”, – sakė psichologė.
Rogersas pabrėžė, kad antrą kartą susituokusiems žmonėms būdingas gilus dėkingumo jausmas, būtent už antrąją galimybę, gyvenimą, meilę.
„Dėkingumas atskleidžia gyvenimo pilnatvę. Jis paverčia tai, ką turime, pakankamu kiekiu ir dar daugiau. Jis neigimą paverčia priėmimu, chaosą – tvarka, o sumaištį – aiškumu.
Jis gali paversti valgį švente, namus – namais, nepažįstamąjį – draugu. „Dėkingumas įprasmina mūsų praeitį, suteikia ramybę šiandienai ir sukuria rytojaus viziją”, – rašoma autorės Melody Beattie knygoje „Co-Dependents No More”.
