Viena didžiausių, o gal net vienintelė priežastis, dėl ko santykiai yra tokie sudėtingi ir dėl ko jie kelia ne tik malonumą, bet ir kančią, yra nesugebėjimas matyti ir priimti realybės tokios, kokia ji yra. Apipinta mūsų nuomonėmis, laukimais, įsitikinimais, planais, svajonėmis ir prisiminimais ji tampa panašesne į mitą ar legendą nei į tai, kas iš tikro yra, čia ir dabar.
Ne kitaip su partneriu – pastebėkite, kiek daug idėjų sukasi apie jūsų antrą pusę, apie tai koks jis ar ji yra, ką mėgsta, ko nekenčia, apie ką svajoja, ko tikisi… Galbūt dalis jų yra tiesa, bet kuri dalis? O kurią jūs priskyrėte patys darydami išvadas iš veiksmų ar žodžių nuotrupų, nusprendėte, kad jei jūs taip jaučiatės tai ir partneris turėtų jaustis taip pat, girdėjote iš jo prieš dešimt metų ir esate įsitikinę, kad tai vis dar yra nejudinama tiesa?
Kai kas pragyvena visą gyvenimą taip niekada iš tikro nepažvelgę į žmogų šalia. Santykių pradžioje įsimylėjimas uždeda rožinius akinius ir kam tada ta nuobodi, o gal net skaudi realybe? Laikui bėgant juos pakeičia tamsesni akiniai, nes staiga partneris liaunasi būti tuo išsvajotu ir įkūnijusiu visas fantazijas žmogumi ir nuvilia taip, kad jūsų akyse, jei nupaišytume tai grafiškai, krenta žemiau realybės ašies, ties kuria matytumėte jį ar ją tokią, kokia yra iš tiesų.
Asmeninės žaizdos, baimės, nuoskaudos, pykčiai, nesutarimai užteršia potencialiai puikius santykius ir du žmonės nebepažįsta vienas kito, nors mano pažįstantys geriau nei norėtų. Emocinis ir psichologinis chaosas iš abiejų pusių, nenoras matyti to, kas yra, uždaro duris į bet kokią galimybę iš tikro mylėti.
Žmogaus smegenims reikia nuolatinio stimulo. Gyvendami paviršutiniškai, šuoliuodami per patirtis ir retai kada stabtelėję prie jų ilgėliau, greitai išsemiame tai, ką turime ir ieškome naujovių. Greitai išsemiame ir artimą žmogų nesugebėdami sustoti ir pamatyti su kuo iš tikro gyvename. Atrodo, kad pažįstame jį ar ją nuo galvos iki kojų, kad tenai nebėra nieko naujo, viskas senai žinoma ir pradeda nusibosti. Tai viena iš priežasčių dėl ko geras seksas gali ilgiau išlaikyti porą – jis duoda pakankamai stiprias patirtis, kad atkreiptų mūsų dėmesį ir susietų malonumą su partneriu. Tačiau ir ši patirtis anksčiau ar vėliau tampa rutina, o aistra, klaidingai palaikyta meile, staiga praeina.
Nei vienas žmogus šitoje planetoje nepažįsta kito žmogaus. Retas kuris pažįsta patį save, žino kas vyksta jo ar jos pačios esybėje. Ir štai, mes drąsiai teigiame, kad jau jį tai pažįstame kaip nuluptą. Jūs pažįstate tai, ką norite pažinti. Savo antroje pusėje matote tai, ką įpratote matyti padarę savo sprendimus apie realybę ir patikėję jais. Iš savo asmeninės patirties, bendro gyvenimo istorijos ir galybės idėjų, atėjusių iš aplinkos, nusipiešėte vaizdą, kurį priėmėte kaip savaime suprantamą, nepajudinamą ir teisingą.
Pirmas žingsnis realybės link – pripažinti sau, kad jūs jos nematote. Tiesa kai kam gali būti labai skaudi ir sunkiai pakeliama. Ne veltui daugelis jos vengia. O galbūt atvirkščiai – pabandę nauju žvilgsniu pažiūrėti į žmogų šalia kiekvieną kartą kai susitinkate, staiga pastebėsite, kad matote kažką, ko beveik nepažįstate, kas vėl tampa įdomiu, nauju ir vertu tyrinėjimų tarsi tik vakar susitikote.
Ką renkatės – savo įsitikinimus ir iliuzijas ar realų žmogų ir jūsų santykį su juo, net jei pamačius tiesą gali tekti kardinaliai keisti ir santykius ir gyvenimą? Kažkam tai gali būti vieno mažo žingsnelio klausimas tačiau daugumai teks gerai padirbėti, kad bent kiek nuvalytų dulkes ir nuplautų spalvas nuo akinių, pro kuriuos žiūri. Šiandien pat susitikite su savo partneriu pirmą kartą – tai gali būti labai įdomi patirtis.
