Pati klastingiausia įsimylėjimo savybė yra ta, kad įsimylėjus, nuvertinamas visas kitas gyvenimas.
Įsimylėjėlis ima tikėti, kad jo mylimasis – vienintelis laimės variantas.
O visa kita – nyki beprasmybė.
Dėl to įsimylėjęs žmogus nebepastebi mažų gyvenimo džiaugsmų. Jo dėmesį užtemdo dvi nepaprastai galingos iliuzijos.
Pirmoji iliuzija – laimė su mylimuoju.
Antroji iliuzija – viso likusio gyvenimo beprasmybė. Į mylimą žmogų pradedama žiūrėti pro rožinius akinius; į visas kitas gyvenimo apraiškas – pro tamsius akinius.
Iš pradžių su mylimuoju pabėgama į laimės iliuziją.
O paskui su dviguba jėga užgriūva iliuzinė beprasmybė.
Ir taip – ratu. Vis iš naujo ir iš naujo.
