Ko vyras labiausiai nori – visa tai dažniausiai visi puikiausiai žino. O štai klausimo, ko vyras visiškai nenori, moterims toli gražu ne visada būna naudinga panagrinėti giliau. Ir visgi…

Vyras nenori visų tų „jis privalo”. Ypač kai tai deklaruoja moteris, giminaičiai ar autoritetai

• Privalo būti sėkmingas;
• Privalo viską mokėti;
• Privalo prisiimti atsakomybę;
• Privalo priimti sprendimus;
• Privalo uždirbti;
• Privalo galvoti apie kitus…

Tai, žinoma, labai puikūs vyriški bruožai, bet visgi tą „jis privalo” būtų geriau pakeisti „jis nori”.

Vyras nenori būti pavergtas moters. Čia, tiesa, labiau vertėtų pakalbėti apie moteris, kurios kelia jam tokią baimę. Tai ne tiek pavergimas, kiek situacija, kai moteris totaliai kontroliuoja, tiesiog „praryja” vyrą, o kartais ir nesąmoningai ima jį naikinti kaip asmenybę, perdarinėti į visai kitą žmogų.

Vyras nenori, kad jam draustų vystytis, kad jį stabdytų. Pamenate, kaip vaikui žiba akys iš susižavėjimo, kaip jam norisi pažinti pasaulį, susirasti jame savo vietą?

Vyras nenori būti nereikalingas, vienišas, nemylimas, niekam nenaudingas. Taip prarandama pati jo egzistavimo prasmė, jo gyvenimo šiame pasaulyje paskirtis.

Ir tuo pat metu vyras nenori, kad juo būtų naudojamasi. Iš pirmo žvilgsnio tai prieštarauja ankstesniam punktui, tačiau yra esminis skirtumas tarp „būti reikalingu” ir „būti panaudotu”. Vienintelis kriterijus – neįsipareigoti, neįsiskolinti.

Vyras nenori prarasti laisvės. Tai tarsi savotiškas iškastravimas. Baisu pasijausti „privalančiu aprūpinti” ir „atsisakiusiu kitų moterų”. Rimti santykiai baugina, juose juk bus prarasta kažkas labai svarbaus – vaikiškas lengvumas, betarpiškumas, visagališkumo pojūtis. Vis ne mažytė mirtis gaunasi. Tam reikia suaugti, subręsti.

Vyras nenori prarasti autoriteto ir pagarbos. Labai nemalonu gauti galingą smūgį per savivertę, ypač jei tave lygina su kitais vyrais. Vertėtų priminti, kad vyro savivertė labai priklauso nuo santykių su savo moterimi. Vyras labiau linkęs reaguoti į moteriškas emocijas, vietoje to, kad imtų valdyti situaciją, priimtų sprendimus.

Vyras nenori neištikimybės. Baisu būti apgautam, pajausti, kad esama geresnių, stipresnių, protingesnių. Baisu prarasti santykių kontrolę. Tai kažkas panašaus į išgyvenimo instinktą. Jeigu patinas stipresnis – tai kelia grėsmę silpnesnių gyvybei.

Vyras nenori, kad jį keistų. Nenori prarasti įprasto gyvenimo būdo, nusistovėjusių emocinių ir fizinių ryšių. Tačiau tai nereiškia kad tie ryšiai turi egzistuoti visą gyvenimą. Vyras pats ims visa tai keisti, kaip to pareikalaus aplinkybės.

Svarbiausia problema yra ta, kad moteriški „noriu” susikerta su vyriškais „nenoriu” ir tada konfrontacija tampa neišvengiama. Tačiau ji neišvengiama tik tiems, kurie laikosi savo vaikiškos pozicijos. Priešakyje laukia augimo ir brendimo perspektyva. Dėl to partnerių norų ir nenorų nesutapimai – be toks jau blogas dalykas. Bet kokiai vaikiškai pozicijai reikia žmogaus, kuris parodytų krypti – kurlink darbuotis.

.