POP dievaitis iš kito kontinento, žmogus, turintis šeimą, žmogus, duodantis suprasti, jog jūs ne jo skonio – kas vienija visus šiuos žmones? Juos vienija faktas, kad tikimybė sukurti su juo santykius yra artima nuliui.
Jūs vis iš naujo ir iš naujo įsimylite be atsako, pasirenkate savo meilės objektais žmones, kurie jus atstumia? Pats laikas išsiaiškinti, kas slypi už šio scenarijaus.
Artumo baimė
Emociniame artume slypi labai daug grėsmių: jus gali įskaudinti, gali sistemingai pažeidinėti jūsų ribas, gali palikti ar atstumti. Greičiausiai visa tai vyko su jumis vaikystėje, kai buvote maksimaliai pažeidžiami ir priklausomi nuo suaugusių.
Artima distancija – tai didžiulė rizika. Mūsų psichika, jau turinti negatyvios patirties iš praeities, daro viską, kas tik įmanoma, kad istorija nepasikartotų. Net pats stipriausias noras mylėti ir būti mylimais jums nepadės, jei pasąmonė įsitikinusi, jog artumas tolygus nepakeliamai skausmingiems pojūčiams, su kuriais negalėsite susidoroti.
Rinkdamiesi žmonės, kurie, kaip jau iš anksto aišku, yra nepasiekiami, jūs renkatės saugumą – tie žmonės negalės tapti jums artimi. O jūs patys galite ramia sąžine pasiteisinti: „Aš pajėgus mylėti ir noriu santykių, tačiau tie žmonės man neatsako tuo pačiu”. Ir tai tik dar labiau sustiprins ir įtvirtins jūsų įsitikinimą, kad pasaulis yra žiaurus ir nedraugiškas.
Siekis užsitarnauti meilę ir tikėjimas, kad tai įmanoma padaryti
Kartais meilės, kuri ateina pati savaime, mes nevertiname. Imame įtarinėti, jog tokioje meilėje esama kažkokios užslėptos apgavystės, kad ji kažkokia „neteisinga”. Jeigu jūs nuo vaikystės pripratote dėl meilės kovoti ar aukotis, kiti scenarijai jūsų širdžiai paprasčiausiai nesuprantami.
Siekis save „perdaryti”, tapti idealiu žmogumi, kad nusipelnytume potencialaus partnerio palankumą – tai narcizo scenarijus. Jeigu tai jūsų strategija, reiškia, jūs pasąmoningai ieškote šaltų ir jus atstumiančių žmonių, kad suvaidintumėte su jais savo vaikišką scenarijų ir pagaliau išsikovotumėte meilę. Tačiau su žmonėmis, kurie ir taip pasirengę apdovanoti jus jausmais, toks triukas nesuveikia.
Yra ir kitas variantas: tikėjimas, kad būtent jūsų meilė, jūsų rūpestingumas ir pastangos sugebės ištirpdyti ledą nepasiekiamo žmogaus širdyje. Taip, jis galbūt nepajėgus jausti šiltų jausmų, bet jeigu mylėsite, nieko nereikalaudami mainais – jis tikriausiai įvertins ir pasitaisys! Jūsų scenarijus pagrįstas įsitikinimu, kad tikra meilė – tai būtinai pasiaukojimas ir kančios vardan šviesios bendros ateities. Be to, aukoti save ir taikstytis su svetimu šaltumu pagal šį scenarijų turite būtent jūs.
Neadekvatus meilės įsivaizdavimas
„Gyveno jie ilgai ir laimingai, taikoje ir santarvėje”… Skamba lyg ir puikiai, tačiau kažkaip nuobodokai. Visuomenė, žiniasklaida, masinė kultūra teigia, kad meilė – tai nesibaigiančios aistros: skandalai, išsiskyrimai, kova dėl abipusių jausmų. Tokiame fone ramūs, tarpusavio pagarbos kupini santykiai atrodo prėski ir kažkokie netikri. Troškimas suptis emocinėmis sūpuoklėmis skatina mus rinktis tolimą ir nepasiekiamą žmogų. Štai čia tikrai nebus laiko nuobodžiauti. Ir aplinkiniai iškart supras, kad pas jus viskas „tikra”.
Tokie scenarijai jūsų gyvenime – ne nuosprendis, ne amžinos vienatvės garantija, nors manyti priešingai gana nelengva. Sveikų santykių kūrimas – tai įgūdis, o ne įgimtas sugebėjimas. Šį įgūdį galima įsisavinti, ir tada jums atsivers ištisas naujas jausmų ir išgyvenimų pasaulis. Šį kartą – bendrų, abipusių jausmų pasaulis.
