Skėtis naudojamas jau seniai. Jis nepakeičiamas esant blogam orui. Per tą laiką šis paprastas daiktas įgijo daugybę liaudiškų ženklų. Ar kada nors susimąstėte, kodėl negalima džiovinti atviro skėčio patalpoje?

Yra daug įdomių ženklų apie skėtį, kuriuos iš kartos į kartą perdavė mūsų protėviai. Pavyzdžiui, jie tikėjo, kad skėčio negalima dėti ant lovos arba atidaryti patalpoje.

Kai kuriuos įsitikinimus žmonės sieja su šio daikto spalva. Egzistuoja tikėjimas, kad žalias skėtis atneša talentą į asmeninį gyvenimą, todėl jį geriau pirkti merginai, kuri svajoja ištekėti. Vaivorykštės skėtis, turintis daug spalvų, gali atnešti daug gerų akimirkų.

Tačiau kodėl gi neišdžiovinus atidaryto skėčio kambaryje? Ką apie tai sako liaudies ženklai?

Nuo seno mūsų protėviai tikėjo, kad jei namuose išskleisi skėtį, jis jo savininkui atneš tik rūpesčius ir problemas. Tikėjimas turi praktinį pagrindą.

Anksčiau skėčiai buvo gaminami iš gana tankios medžiagos, kuri laikui bėgant galėjo išsitampyti ir prarasti vandeniui atsparias savybes. Todėl išdžiūvęs atviras toks skėtis nebegalėdavo būti naudojamas pagal paskirtį.

Jei skėtis nebeapsaugodavo nuo lietaus – drabužiai sušlapdavo, žmogus gaudavo hipotermiją ir labai sirgdavo. Tuo metu kokybiškų drabužių kaina buvo gana didelė, todėl sugedę daiktai taip pat sukeldavo finansinių nuostolių.

Šiandien skėčiai gaminami iš atsparių deformacijai audinių, todėl atsargus elgesys su šiuo daiktu nebėra aktualus. Tačiau liaudiški ženklai vis dar gyvi.

Žmonės tiki, kad neapsisprendę kambaryje patirs nesėkmę, nedideles bėdas.

Taip pat tikima, kad tai erzins namų dvasias, kurios dėl to gali padaryti nedidelių pastogių: sudegęs pyragas, išbarstyta druska, sudaužyta vaza, įtrūkęs veidrodis ir pan.

O iš praktinės pusės, kambaryje džiūstantis atviras skėtis tampa kliūtimi ir šeimos nariams, ir naminiams gyvūnams. Pastaruosius ji taip pat gali išgąsdinti.