Tikriausiai kiekvienas iš mūsų vaikystėje buvo mokomas, kad jokiu būdu negalima liežuviu liesti metalo šaltyje. Kai kurie „entuziastai“ galbūt netgi patys išbandė, kodėl to daryti negalima.

Ir vis dėlto pagrindinis „vaikiškas“ klausimas daugumai liko be atsakymo: kodėl liežuvis apskritai prilimpa prie metalo esant neigiamai temperatūrai?

Iš tiesų tai labai įdomus fizikinis klausimas. Viskas susiję su šilumos mainų procesu. Metalas – puikus energijos, tame tarpe ir šilumos laidininkas. Todėl jis pakankamai greitai įkaista ir taip pat lengvai atvėsta.

Šilumos mainai vyksta tais atvejais, kai du besiliečiantys objektai turi skirtingą temperatūrą. Metalinis daiktas žiemą šaltyje bus smarkiai atšaldytas, o žmogaus liežuvis normaliomis sąlygomis visada lieka šiltas.

Tiesą sakant, šios „normalios sąlygos“ greitai pasikeičia ir liežuvis greitai atšąla, vos tik susiliečia su metalu.

Pats atšalimas šiuo atveju nėra žalingas žmogui, tačiau ant liežuvio yra seilių, kurios garantuotai užšals ir pavirs ledu, kai tik liežuvio odos temperatūra nukris žemiau nulio. Ir dėl to liežuvis gali labai stipriai prilipti prie metalinio daikto, kurio žmogus nusprendė taip paliesti.

Grynai teoriškai to neatsitiks, jei liežuvis bus visiškai sausas, tačiau o patikrinti praktiškai neįmanoma, nes jis beveik visada yra pakankamai drėgnas.

Be to, liežuvio drėgmė taip pat veikia ypatingą porėtą šio organo dangalo struktūrą.

Ledas įsiskverbia į mikroangas ir prilipdo liežuvį taip, kad bet koks bandymas atplėšti gali baigtis rimta ir labai skausminga trauma. Norint ištrūkti iš klastingos spąstų, reikia, kad kas nors iš aplinkinių atneštų virdulį su šiltu vandeniu ir atsargiai aplietų liežuvį ir metalą. Metalas sušyla, liežuvis – taip pat ir galiausiai pats atlips.

.