Stebina liūdnas faktas, kad savo artimiesiems ir giminaičiams mes galime kalbėti pačias įvairiausias bjaurastis, o štai su nepažįstamais iš paskutiniųjų stengiamės būti kraštutinai mandagūs ir korektiški. Kokia šio fenomeno priežastis?

Iki pažinties

Prieš susipažindami su žmogumi, neturime apie jį jokio supratimo. Todėl vadovaujamės visuomenėje, kurioje gyvename, visuotinai priimtomis bendravimo ir elgesio taisyklėmis.

Verta pažymėti, kad vietovė tokiems tarpasmeniniams santykiams taip pat palieka savo pėdsaką. Ir tai, kas normalu viename regione, vienoje šalyje, bus absoliučiai netinkama kitur. Kaip ten bebūtų, pradinis bendravimas – tai tarsi pirmas pasimatymas: kaip save pristatysite, taip ir formuosis tolesnis dialogas.

Net jeigu jis nesusiklostys, įspūdžiai apie mus vis tiek išliks. Ir mes stengiamės, kad jie būtų kiek galima geresni. Kodėl?

Įsitvirtinimas

Mums svarbu, ką apie mus galvoja aplinkiniai, kaip mus suvokia visuomenė. Netgi ne tiek dėl savanaudiškų tikslų ar santykių gerinimo, kiek tiesiog dėl savo Ego pamaloninimo.

Sutikite, juk išties malonu, kai jus laiko išsilavinusiu, apsiskaičiusiu, madingu, išmanančiu ir pan. žmogumi.

Visi dėvi kaukes

Todėl visi mes dėvime kaukes ir kartais pateikiame save visai ne tokiais, kokie esame iš tikrųjų. Kaukės mums reikalingos įvairiais tikslais, ne vien savo pozicijoms įtvirtinti. Tačiau kuo žmogus artimesnis, tuo mažesnis tampa poreikis dėvėti kaukę.

Jūs paprasčiausiai pažįstate vienas kitą tikruosius, ir poreikis slėpti trūkumus ir ką nors pagražinti išnyksta. Kartu pasikeičia ir bendravimo principai.

Geresni nepažįstamiems

Iš šalies žvelgiant atrodo, kad su nepažįstamaisiais iš tiesų elgiatės geriau, nei su savo artimaisiais. Tai – ne visada tiesa. Kartais mes giliai širdyje vertiname savo artimuosius ir bijome juos įžeisti ne mažiau, nei nepažįstamuosius, o gal netgi labiau.

Tiesiog savi – tai savi, jie atleis mums visus trūkumus. O štai svetimi neatleis, todėl prieš juos pasirodome visu savo grožiu.

Tai labai svarbu psichologiniu požiūriu. Todėl, kad apsikiaulinti giminaičio akyse – ištaisoma klaida ir ne tokia jau baisi bėda: aptarsite tai, kas atsitiko, kartu pasijuoksite ir viskas bus pamiršta. O štai svetimų žmonių akyse – būsite prisimenamas kaip būtent toks nevykėlis, kokiu tuo nemaloniu momentu pasirodėte, ir nebus jokios galimybės reabilituotis.

.