Pirmoji – tai ta, kuri laukė iš armijos, arba kartu su juo mokėsi, arba juos supažindino bendri draugai, kai jie dar buvo visai jauni.
Bet kuri mergina, moteris, svajoja tęsti santykius visą gyvenimą. Kartą ir visiems laikams. Kaip pasakoje. Ji nori būti vienintelė savo vieninteliam, ir ji padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad būtų būtent šitaip.
Ji, skirtingai nei patyrusios damos, daug ką atleis, į daug ką užmerks akis, ištvers netvarką, pinigų stygių ir jaunajam vyrui dėl to net nepriekaištaus, o palaikys iš visų jėgų.
Pati gamta moterį apdovanojo trokšti būtent tokio scenarijaus, juk būtent taip bus sukurta atmosfera pilnaverčiam bendrų vaikų vystymuisi ir saugumui.
Vyras tokiuose santykiuose auga ir vystosi, nes jam sudaromos sąlygos tai daryti, o, svarbiausia, jam suteikiama besąlyginė meilė. Meilė be pretenzijų ir didelių lūkesčių. Vyras yra tiesiog mylimas.
Sunaikinęs santykius ir pasukęs į naują gyvenimą, tokio požiūrio ir meilės vyras daugiau niekada nesulauks. Jis jau bus vertinamas pagal tai, ką gali duoti. O jei duoti nėra ko, vadinasi, jis ir pats nereikalingas ir neįdomus.
Neturėdamas kitokios ilgalaikių santykių patirties, vyras pradeda galvoti, kad galėtų pasirinkti sau geresnį variantą, nesuvokdamas, kad iš tikrųjų praras šį – geriausią.
Gyvenimas vilioja vyrą gundančiais blizgučiais ir gąsdina artėjančia senatve, šnabžda apie įvairius įsivaizduojamus malonumus, kurie jam neva nepasiekiami, ir jis sugriauna pačius geriausius santykius.
Štai taip, besivaikydamas įvairių niekų, jis praranda tą, kuri būtų mylėjusi visą gyvenimą.
