Labai dažnai moterys užmezga santykius su vyrais, siekdamos tam tikrų konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, santykių prasmė gali būti susijusi su noru susilaukti vaiko.

Tuo pat metu pati mūsų aprašomos kategorijos moteris gali jausti nesąmoningą artimų santykių baimę, kai dėl tam tikrų psichologinių/psichinių deformacijų visais būdais stengiasi išlaikyti tarp savęs ir vyro distanciją.

Tokiu būdu iš pradžių santykiai gali atrodyti visiškai normalūs, bet tam tikru momentu jie pasikeičia, nes pasikeičia moteris.

Dažnai pasitaiko situacijų, kai moteris pasineria į motinystę ir paprasčiausiai išstumia vyrą iš savo erdvės. Tokiuose santykiuose vyrui nebelieka vietos dėl įvairių priežasčių:

• moteris gulasi miegoti su vaiku;
• verčia vyrą miegoti kitame kambaryje, kadangi jis knarkia ir pažadina vaiką;
• namuose viešpatauja įtempta atmosfera dėl atvykusios uošvės, kuri padeda su vaiku ir pan.

Tuo pačiu moteris visą dėmesį skiria vaikui, yra mandagi ir pagarbi su draugėmis, savo mama ir kitais žmonėmis, o štai vyrui atvirai transliuojamos negatyvios emocijos. Pateikiamos pretenzijos ir priekaištai dėl visiškai nereikšmingų dalykų, dėl ko net ir adekvačiausiam vyrui nebeišlaikys nervai.

Jis supranta, kad namuose jo daugiau niekas nelaukia, jo ten niekas nevertina, niekam jo daugiau nebereikia. Mintis apie tai, kad po darbo dienos reikia eiti namo, sukelia stresą, nes namuose laukia ne po sunkios darbo dienos pelnytas poilsis, priekaištai, pamokslai ir pan.

Vyras gali bandyti atkurti moters nukirptą kontakto giją, galbūt jis netgi pasirengęs smarkiai padirbėti su savimi. Tačiau į klausimus „kas negerai?“ jis girdi atsakymus, pateikiamus galvosūkių ir mįslių forma: „pagalvok pats, kas negerai mūsų santykiuose“, „argi pats nesupranti?“ ir pan.

Žinoma, su vaiko atsiradimu moters gyvenime gali pasikeisti labai daug visko (hormonų pokyčiai, pogimdyminė depresija, elementarus pervargimas ir kt.). Tačiau tai ne priežastis tyčiotis iš vyro psichikos ir svaidytis tokiais atsakymais, kai jis nuoširdžiai bando išsiaiškinti situaciją.

Be to, vyras gali bandyti kokiais nors būdais padėti (pasamdyti auklę, pasivaikščioti su vaiku) ir siekia kontakto, tai kodėl moteris ir toliau elgiasi taip neadekvačiai?

Problema ta, kad tokių ar panašių situacijų yra milijonai. Atsakymas šiuo atveju yra gana paprastas – tokį kai kurių moters elgesį lemia pasąmoninga artimų santykių baimė.

Reikalas tas, kad daugumai tokių moterų silpniau ar stipriau pasireiškia arba nepakankamas, arba destruktyvus seksualumas. Šį pasireiškimą sustiprina tėvų elgesio modeliai vaikystėje, tam tikros kitos nuostatos ir tada prasideda…

Į santykius tokia moteris įžengia jau iš anksto pasirengusi taikyti visus savo elgesio modelius vyro atžvilgiu.

Kas galiausiai atsitinka su tokiais santykiais? Vyras stengiasi kaip nors įtikti savo moteriai, ieško būdų, kaip sumažinti konfliktus iki minimumo, bando atgauti jos dėmesį. Bet anksčiau ar vėliau šie tušti bandymai ir nuolatinis vyro nepaisymas perpildys net pačią talpiausią kantrybės taurę. Kai tik tai įvyks, bet kuris normalus ir sąmoningas vyras nuspręs išeiti.

Esmė ta, kad net labiausiai subalansuotas ir ištvermingiausias vyriškis tam tikru momentu, susidūręs su tokiu požiūriu į jį, gali neišlaikyti. Jo psichika, nuolat atakuojama priekaištais, pretenzijomis, atviru demonstravimu, koks jis šituose namuose nereikšmingas ir apskritai nereikalingas, galiausiai neišlaikys.

Tačiau problema ta, kad tokioje situacijoje moteris gali netgi nesuprasti, kad būtent ji pati tapo priežastimi, dėl kurios vyras palieka šeimą.

Tokiais atvejais vienintelis išeitis moteriai yra dirbti su savimi, tobulėti. Priešingu atveju liksite viena, ir kiekvieni nauji santykiai baigsis tuo pačiu – vyro išėjimu.

.