Kokie žaislai reikalingi vaikui?

Visi tėvai nori, kad vaikas vystytųsi ir jaustųsi laimingas. Ir dėl to perka įvairiausius minkštus žaisliukus, konstruktorius, robotus ir dar daug visko. Juo labiau, kad žaislų industrija siūlo tiesiog milžinišką prekių asortimentą. Ko tik nerasi šiandien žaislų parduotuvėje! Taip ir knieti ištarti: „Kaip pasisekė mūsų vaikams, lyginant su tais, kurie gyveno prieš šimtą ar du šimtus metų!”

Tačiau ne viskas taip paprasta.

Pirmas dalykas – jeigu įsižiūrėsime į šiuolaikinius žaislus, tai dauguma iš jų, atvirai kalbant – baisūs! Arba tai minkštas žaislas, kurį pasiuvo paskubomis, atsainiai, smarkiai iškraipantis vieno ar kito žvėrelio išvaizdą, arba apskritai – voras transformeris iš šiuolaikinių filmukų, kuris gali nebent košmare prisisapnuoti.

„Bet juk vaikams patinka!” – sušuks dabar kai kurie tėvai. Iš vienos pusės – viskas teisinga. O iš kitos – per žaidimą vaikai susipažįsta su pasauliu. Ir kokie gi vaizdiniai fiksuojasi jų protuose?

Antra. Atsigręžkime į praeitį. Anksčiau nebuvo tokio milžiniško žaislų pasirinkimo. Tik ar jautėsi dėl to vaikai nelaimingi? Vienareikšmiškai ne! Mama pati padarydavo žaisliuką dukrai, pavyzdžiui, skudurinę ar megztą lėlę. O tėtis išskaptuodavo, išdroždavo žaislą iš medžio. Beje, pamenate tą juokelį: „Sunki vaikystė, mediniai žaislai”? Tai civilizuoto žmogaus požiūris. Kuris, vaikydamasis progreso, pamiršo paprasčiausius ir svarbiausius dalykus.

Anksčiau žaislai buvo labai paprasti, tačiau vaikams patiko. Netikite? Ar pastebėjote, o gal kas nors ir pats prisimena, kad mėgstamu žaislu dažniausiai vaikui tampa kokia nors kaladėlė ar lentos gabaliukas, kurį jam tėtis atpjovė. Tai mums, suaugusiems, šis lentgalis visiškai nevertingas, o vaikui jis ir laivas, nuplukdantis į tolimas šalis, ir lėktuvas, ir…

Vaikas fantazuoja, mąsto, svajoja ir šitaip vysto protą, treniruoja vaizduotę. Tuo tarpu žaislas, kuris turi aiškų ir užbaigtą pavidalą, nesuteikia erdvės fantazijai. Taip kad praeityje vaikai tikrai nebuvo nuskriausti, lyginat su dabartiniais. Greičiau atvirkščiai.

Tai ką gi – išmesti visus žaislus ir priskaldyti kaladėlių?

Nereikia būti tokiais kategoriškais, tiesiog vertėtų susimąstyti, ką geriau pirkti vaikui. Galbūt geriau suteikti erdvės jo fantazijai?

Ir dar. Labiausiai vaikas mylės tą žaisliuką, kurį padarėte savo rankomis arba drauge su vaiku. Tai sudėtingiau, nei tiesiog suvaikščioti į parduotuvę, bet argi jūs padovanojote gyvenimą naujam žmogui tam, kad paskui būtų gaila skirti jam laiko?

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *