Ne paslaptis, kad pastaruoju metu stresas tapo chroniška šiuolaikinės visuomenės rykšte.
Tačiau labai svarbu nepainioti streso su kitomis psichinėmis būsenomis. Kokie yra šio negalavimo požymiai?
Stresas pasireiškia tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tai apetito praradimas, galvos skausmas ir nemiga. Per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali būti streso pasekmė. Atsiradus stresui, svarbu jį valdyti, t. y. gebėti kontroliuoti situaciją.
Toliau aptarsime keletą streso valdymo strategijų.
Sumažinkite iki minimumo įvykių kiekį savo gyvenime, taip sumažinsite perkrovimo tikimybę. Neleiskite svetimoms emocijoms pernelyg stipriai paveikti jūsų.
Laikinai tapkite „storaodžiu“. Stenkitės susilaikyti nuo pernelyg audringų reakcijų: nereikia psichuoti, nors galima šiek tiek pasinervinti, nereikia neapkęsti, galima šiek tiek nemėgti.
Išsikelkite realius tikslus. Geriau turėti šiek tiek mažesnius, tačiau realius tikslus, nei globalius ir nepasiekiamus.
Nesikoncentruokite į smulkmenas. Atsiribokite nuo jų.
Užsiimkite prioritetiniais dalykais.
Padidinkite fizinį aktyvumą – tai patikimas būdas kovoti su stresu. Užsiimkite bėgimu, krepšiniu, tenisu, darykite paprastą mankštą.
Skirkite pakankamai laiko miegui. Padarykite kažką aplinkinių labui, pajuskite, kad esate reikalingi. Pereikite prie jums malonių užsiėmimų.
Jokiu būdu nepasitelkite į pagalbą alkoholį ir narkotikus, tai tik tariamas palengvėjimas, jie tik maskuoja stresą.
Žodžiu, eksperimentuokite, kokie metodai jums yra veiksmingiausi. Nieko sudėtingo. Neleiskite aplinkybėms daryti įtakos jums. Viskas yra jūsų rankose.
