Jei turite sunkumų partnerystėje, jaučiate vienišumą, nepasitikėjimą žmonėmis, galbūt vaikystėje iš savo tėvų negavote emocingų, šiltų, rūpestingų santykių. Ir jums užgimė įsitikinimas „Manęs niekada nepamils“. Kaip toks įsitikinimas pasireiškia? Pavydas, įtarinėjimas, dažna partnerių kaita ir t.t.
Emocinis nepriteklius – vidinis tuštumos jausmas, palikto, pamesto vaiko jausmas. Labai liūdnas jausmas, kad tau lemta likti vienam. Tai yra deficitas, kurį vaikas patyrė vaikystėje ir kurio kompensacijos jis visą gyvenimą ieškos žmonėse.
Emocinio nepritekliaus vaikystėje šaltiniai:
-
Mama šalta, nešvelni. Retai apkabina, retai paima kūdikį ant rankų;
-
Mama neskiria vaikui pakankamai laiko ir dėmesio;
-
Nepatenkinamas vaiko poreikis gauti dėmesio;
-
Kai vaikas verkia, mama nereaguoja, vaikas guodžia save pats.
Spąstų susiformavimo priežastys:
Kiekvieno vaiko gyvenimas visų pirma emociškai susijęs su mama. Būtent ji yra atsakinga už emocinę vaiko priežiūrą. Tėvas irgi gali atlikti šį vaidmenį, tačiau tik retais, išimtiniais atvejais.
Pirmaisiais savo gyvenimo metais mes su mama labai artimai susiję emociniais ryšiais. Vėliau ši pirmoji patirtis tampa tolimesnių, jau suaugusių santykių prototipu.
Pagal tam tikrus požymius (pateiksime pavyzdžius žemiau), galite išsiaiškinti, kad esate įkliuvę į šiuos spąstus, jeigu jie trukdo gyventi, suvokti šiuos spąstus ir ieškoti būdo, kaip iš jų ištrūkti.
Pirmasis ženklas: Žmonės, papuolę į šiuos spąstus vaikystėje, tiki, kad jų meilės poreikis niekada nebus patenkintas.
Santykiai su priešinga lytimi ilgai netrunka. Kai kurie žmonės, patekę į šiuos spąstus, gali būti neadekvačiai reiklūs savo partneriui. Jiems bus visada per mažai to, ką gauna. Jei atpažinote šiame aprašyme save, užduokite sau klausimą: „Man žmonės tik sako, kad esu reiklus, ar aš iš tikrųjų pernelyg daug reikalauju?“
Antrasis ženklas: gyvenant šiuose gyvenimo spąstuose, gali kilti chroniško nusivylimo žmonėmis jausmas. Jausmas, kad negalima pasitikėti žmonėmis. Arba neilgalaikis nepasitikėjimas.
Mes visą gyvenimą nešiojamės su savimi pirmosios patirties su mama antspaudą. Ieškome to, ko mums trūksta partneriuose, perkeldami atsakomybę už savo traumas jiems, visiškai pašaliniams žmonėms.
