Meilė – kaip žmonės ją supranta

Neretai psichologui tenka išklausyti tokius žodžius: „Aš myliu šį žmogų, bet jo žodžiai mane skaudina (jis nenori manęs suprasti). Mes jau tiek kartų apie tai kalbėjome, ir viskas kartojasi.” Tai gali būti tėvai, vyras/žmona ar net vaikai.

Psichologijoje tokie santykiai dažnai vadinami kopriklausomais. Tačiau kodėl vieni gali kurti santykius be priekaištų, pradėję nuo nulio, o kitiems dar tik teks to išmokti? Atsakymą psichologai dažnai aptinka šeimoje, vaikystėje, auklėjimo sąlygose – ir tai, viena vertus, yra tiesa.

Tačiau galima pažvelgti ir iš kitos pusės – tai, kaip žmogus myli, daug ką byloja apie jo psichologinę savijautą. O sutvarkyti šiuos santykius – reiškia padėti žmogui surasti vidinę harmoniją ar bent jau stabilumą.

Pirma. Jei žmogus yra pasirengęs suteikti kitam tam tikrą laisvę, gerai suvokia save, ribas ir siekia gerbti kito asmeninę erdvę, tuo pačiu stengdamasis jį geriau pažinti – būtent toks santykių variantas yra pripažįstamas norma. Būtent tokių santykių ir tikimasi, tačiau neretai nutinka visai kitaip.

Antra. Santykiai su žmogumi gali priminti sūpynes: tai jis rodo meilę, vertina, vertina, džiaugiasi bendravimu su tavimi, tai niršta dėl smulkmenų, priekaištauja, tarsi nesuprasdamas, kad skaudina.

Taip atsitinka su mažais vaikais, kurie tik vėliau supras, kad kitas žmogus nėra gyvas žaislas, kad jį reikia tausoti. Ir taip atsitinka su suaugusiais, kurie nesubrendo ir santykius įsivaizduoja kaip besąlygišką priėmimą ir pritarimą.

Tokiam žmogui labai sunku paaiškinti, kad kartais net mylintys žmonės gali nesutarti vienas su kitu, kad jausmus reikia išreikšti, jeigu nori kad juos suprastų…

Paaiškinti sunku, bet įmanoma. Tik ne žodžiais, o kantrybe bei priėmimu – ir visa tai trukti turi pakankamai ilgą laiką. Kartais tokie žmonės sugeba patikėti kitu tik po ne vienerių metų. Tuo pat metu visai nebūtina žmogaus agresijos laikyti savaime suprantamu dalyku ir ją pateisinti. Jeigu jūs galite tai ištverti, jeigu jums tai nekelia realios grėsmės – toks požiūris bus pats geriausias.

Tačiau tai išties sunku – patys prisiminkite, ar visada pajėgėte ramiai ir kantriai reaguoti į vaikų pykčio priepuolius?

Trečia. O dar yra žmonių, kuriems egzistuoja tik vienos rūšies meilė – visaapimanti. Tokia meilė dažnai laikoma beprotiška, apie ją sakoma, kad tokia meilė nutinka tik kartą gyvenime… Ir tokiems žmonėms tenka padėti nusibrėžti ribas tarp savęs ir kitų.

Būtent šie žmonės dažnai patiria nusivylimą, yra itin jautrūs smulkiems prieštaravimams, buitiniams nesklandumams, gali pradėti jausti nuobodulį santykiuose ir dėl to kaltinti savo partnerį. Ir jie tiki, kad meilė nuo jų nepriklauso – ji užplūsta, užvaldo, jos neįmanoma sustabdyti.

Kodėl apie tai kalbu?

Pereiti nuo vienos meilės rūšies prie kitos nėra lengva. Žodžiais, raginimais, santykių aiškinimusi čia nieko nepasieksi. Bet jei žmogus jums tikrai brangus, galite pabandyti sukurti jam sąlygas, kuriose jis pamatytų, kad įmanoma elgtis ir kitokiu būdu . Žmogui tai dažnai prilygsta persikraustymui į kitą miestą – taip sunku suvokti, kad įprastas bendravimo būdas – ne vienintelis įmanomas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *