Gyveno sau vaikinas. Sutiko merginą. Labai greitai suartėjo ir iškart – seksas. Paskui susituokė, susilaukė vaiko, jis pradėjo smarkiai dirbti, namo grįždavo pavargęs. O ji visą laiką namuose, kasdieninė rutina, su vaiku 24/7 režimu – pavargo, švelniai tariant.
Ir štai jau aistringas seksas, kaip santykių pradžioje, peraugo į neapykantą vienas kitam, abipusius kaltinimus su lozungu „Tu sugriovei man gyvenimą!” Kiekvienas jaučiasi teisus ir laiko save auka. Vargšas mažasis, jei mąstytų kaip suaugęs, susirinktų daiktus ir evakuotųsi nuo tokių tėvų, juk ir protas, ir širdis traumuojami, kai aklėjimas vyksta skandalų ir šeimyninių dramų atmosferoje. Tačiau, deja, mažylis auga visame tame, ir jo nuoširdžiai gaila.
Kas kaltas? Giliai įkvėpkime oro į krūtinę ir pabandykime išvardinti. Važiuojam: kultūra, nerūpestingo gyvenimo propaganda, kur viskas išsisprendžia savaime, lengvai, kaip Holivudo filmuose. Tiek jo, tiek jos išsiauklėjimo stoka, paveldima iš kartos į kartą. Abu pernelyg prieinami sekso prasme, kai jis be ypatingų pastangų parsivertė ją į lovą, o ta ir atsigulė. Nenoras pagalvoti į priekį ir pastebėti požymius, jog jam jau iš anksto numatytas ožio vaidmuo, o jai – kvailės. Nenoras padirbėti su savimi ir išsiaiškinti santykius su tarakonais savo galvose, juk žymiai paprasčiau dėl visų savo bėdų apkaltinti kitą… Ufff… Pradžiai užteks…
Ir ką dabar daryti?
Na, bent jau pabandyti užmegzti kontaktą, susėsti kurį vakarą prie stalo ir ramiai pakalbėti iš širdies. Jeigu nesigaus, tai tasai, kurį šita situacija labiausiai siutina, gali nueiti pas psichologą. O dar reikia sukaupti drąsos ir prisipažinti pačiam sau – brangini ar branginai tu šiuos santykius. Visada yra pasirinkimas. Būtina smarkiai susimąstyti ir nuspręsti, ką renkiesi, daugmaž įsivaizdavęs, koks to pasirinkimo rezultatas tau patinka, o koks – ne.
Tokiose situacijose nebūna nei gerų, nei blogų žmonių. Pradėjus nagrinėti kiekvieną atskirai paimtą asmenybę, galima nesunkiai surasti tokio jos elgesio priežastį. Kad tik noro būtų.
Bet kokiu atveju linkiu visiems tvirtų, nuoširdžių, gerų, tikrų santykių. Kur vyras – moters atrama ir viltis, jog rytojus bus puikus – suteikia saugumo jausmą, išklauso, palaiko ir aprūpina, gaudamas mainais iš mylimos moters rūpinimąsi, namų jaukumą, karštus pietus, tikėjimą jo jėgomis ir palaikymą, pojūtį, kad jis jos herojus, o ji jo princesė. O jų vaikas laimingai augs sveikoje psichologinėje šeimos atmosferoje, kas labai teigiamai atsilieps jo asmenybės formavimuisi.
