Kokių būna meilių? Apie tai susimąsto visi be išimties. Juk meilė – labiausiai svaiginantis, nuostabiausias ir tobuliausias jausmas, kokį tik vienas žmogus gali jausti kitam. Kai mylime partnerį, mes norime visą laiką būti su juo, pasirengę aukotis vardan jo ramybės ir sveikatos. Tačiau tuo pat metu meilė – tai visų pirma pagarba ir atsakomybė.
Tikroji meilė daug kainuoja, ji duota ne kiekvienam iš mūsų, juk tik nedaugelis pasirengę pastoviai darbuotis, kad išsaugotų šį gilų jausmą daug metų. Dažniausiai mes žvelgiame į meilę egoistiškai, pirmiausiai siekdami patenkinti savus norus, visiškai negalvodami, kaip jaučiasi partneris ir ar pasirengęs jis pataikauti mūsų kaprizams. Ir kai tik atsiranda sunkumų ir kliūčių, atsisakome meilės, kadangi paprasčiausiai tingime ja užsiimti, su ja padirbėti.
Dar senovės filosofai ieškojo meilės prasmės. Pagrindinės šio jausmo paskirties ieškoma iki šiol. Laikoma, kad tikras jausmas – kai mylintis žmogus priima kitą žmogų tokiu, koks jis yra, su visais trūkumais, keistumais, pergalėmis ir pralaimėjimais. Jis dalinasi su juo laime ir nelaime, ligomis ir sveikata. Matyt, dėl to būtent tokie žodžiai tariami santuokos priesaikoje.
Meilė – toks galingas jausmas, kad gali pakeisti jus neatpažįstamai. Galbūt būtent meilė pavertė beždžionę žmogumi, o ne darbas ir ne sugebėjimas mokytis. Be meilės mes negausime tikrojo pasitenkinimo iš gyvenimo, neteksime svarbiausių žmogiškų džiaugsmų. Niekada nemylėjęs žmogus yra nelaimingas, juk jis net neįsivaizduoja, kokio nuostabaus jausmo taip ir nepatyrė savo gyvenime. Tačiau tokių mažai. Juk net jeigu nesutikome savo antrosios puselės, vis tiek ištikimai mylime tėvus, draugus, ar bent jau patiriame įsimylėjimo jausmą, kuris tegu tėra tik tolimas meilės atgarsis, bet irgi gali padovanoti daug teigiamų emocijų.
Kiekvienas mūsų turi savą meilę. Kažkam šis jausmas yra įkvėpimo šaltinis, stimulas tobulėti kūryboje. Kitiems meilė – baisus jausmas, kuris juos griauna, negatyviai paveikia psichologinę būseną, išsekina ir neatneša džiaugsmo. Dažniausiai čia kalba eina apie meilę be atsako. Tretiems meilė – tikra palaima, ištirpimas mylimame žmoguje.
Kaip gi suprasti, ar myli ir kokia meilės rūšis tave dabar apėmė? Svarbiausias meilės požymis – kai žmogus su džiaugsmu atiduoda daugiau, negu gauna ir nereikalauja už tai ko nors mainais. Kalba, be abejo, eina labiau apie dvasinius dalykus, ne materialius. Kitaip sakant, mes atiduodame kitam visą savo gyvenimą, savo džiaugsmus ir liūdesius, pasiekimus ir pergyvenimus. Dėl to negalima laikyti žmogaus mylinčiu, jeigu jis reikalauja iš kito materialių gėrybių ir jam nereikia to kito žmogaus dėmesio ar rūpinimosi.
Meilės rūšys
Kaip jau sakėme, išsiaiškinti, kas yra meilė, žmonės bandė nuo senų senovės. Graikai klasifikavo kelis meilės tipus. Šios meilės stadijos aktualios ir šiandien. Pagal juos egzistuoja tokios meilės:
Erosas – meilė-aistra. Per visą šią stadiją žmoguje dominuoja jausmingumas, itin stipri fizinė trauka kitam žmogui, pavydas, pasiaukojimas, kai žmogus pamina savo principus ir taisykles, praranda savo „Aš” vardan mylimojo;
Filija – meilė-draugystė. Visiškai kita meilės santykių stadija. Šiuo atveju du žmones sujungia bendri interesai, bendras požiūris į vieną ar kitą situaciją, tarpusavio supratimas ir pagarba;
Storge – čia turima galvoje meilė tarp giminaičių: vyro ir žmonos, brolio ir sesers, tėvų ir vaikų. Rami meilė, kur beveik nelieka vietos pavydui ir kančioms, o esama tik prisirišimo ir abipusio pasitikėjimo;
Agapė – dar vadinama „išmintinga meile”. Emocijos pasitraukia į antrą planą, užleisdamos vietą protui. Mes aiškiai matome visus žmogaus trūkumus, suprantame, kokius sunkumus teks įveikti, kad išsaugotume santykius, ir tuo pat metu esame pasiruošę kažką paaukoti vardan to. Agapė galbūt ne tokia aistringa ir poetiška meilė, kaip Erosas, bet užtat ilgaamžė.
Ką kalba mokslas apie visas šias meiles?
Pasirodo, mokslas jau seniai žino atsakymą į klausimą, kas yra meilė. Mokslininkų nuomone, meilė tėra viso labo chemija, t.y. biocheminiai procesai, vykstantys žmogaus organizme. Kai žmogus įsimyli, jo smegenys pradeda išskirti ypatingą medžiagą – dofaminą. Jis padovanoja įsimylėjusiam emocinį pakilimą. Gaminama ir išskiriama ši medžiaga nuo 6 mėnesių iki 3 metų laikotarpyje. Būtent dėl to labai dažnai sutuoktiniai po trejų bendro gyvenimo metų pareiškia, kad santuokoje nebeliko vietos romantikai ir aštriems pojūčiams. Iš tikrųjų buvusius jausmus susigrąžinti galima paįvairinant gyvenimą romantika, dažniau drauge keliaujant į neįprastas vietas ir pergyvenant kitus jaudinančius įvykius. Kvaila ieškoti kito partnerio vien dėl to, kad aistra užgeso. Juk tai viso labo chemija!
Meilė – tai jausmas, kurį labai sunku apibūdinti žodžiais. Čia išvardintos jos rūšys – tai tik grubokas bandymas apibūdinti šią būseną, juk kiekvienas myli savaip. Ir tik sutikę savo tikrąją meilę, jūs tapsite išties laimingas.
