Puikybė – daugelio žalingų emocijų ir minčių šaltinis. Negatyvios mintys ir emocijos, savo ruožtu, veda prie ligų ir kančių.
Puikybė atima iš mūsų pernelyg daug jėgų. Nenuostabu, kad ji yra viena iš 7 mirtinų nuodėmių. Tačiau kad atsikratytume šio nemalonaus reiškinio, pirmiausia turime jį atpažinti.
Būdingiausi puikybės simptomai
Puikybė ypač ryškiai pasireiškia neklystamumo jausmu. Tokie žmonės jaučiasi visada esą teisūs, o patys yra linkę kritikuoti kitus, skleisti gandus, reikšti pretenzijas ir kaltinti.
Kitas puikybės pasireiškimas – gailestis sau. Žmogus jaučiasi nelaimingas, jis jaučia baimę prieš šį pasaulį. Norėdamas nuo to apsiginti, jis ima demonstruoti savo svarbą, reikšmingumą, turtus. Toks žmogus orientuojasi tik į save, jis pradeda vaidinti tirono vaidmenį.
Žvilgsnis į aplinkinius iš aukšto. Žmogus jaučiasi pranašesnis už kitus, todėl galiausiai atsiduria žemesnėje už kitus padėtyje.
Globėjiškas požiūris į aplinkinius. Tokio pobūdžio puikybės pasireiškimas yra labai artimas ankstesniam punktui. Paprastai išpuikę žmonės kažkam kažkaip padeda, o paskui pareikalauja padėkos ir pagarbos. Iš tokių žmonių galima išgirsti: „Tu privalai man būti dėkingas už tai, ką aš tavo labui padariau!“
„Be manęs pasaulis negali egzistuoti“. Tokie žmonės mano, kad viskas gyvenime priklauso tik nuo jų: pasaulis, darbas, šeima. Čia egzistuoja labai plonytė riba tarp sveikos atsakomybės ir nesveiko savo svarbos jausmo.
Pernelyg rimtas požiūris į save. Žmogui susidaro įspūdis, kad jis yra labai svarbus asmuo. Ir kai gyvenime kažkas atsitinka ne taip, kaip jam norisi, jis gali atsistoti ir išeiti. Tokia situacija dažnai pasitaiko išsiskyrusiose šeimose. Kiekvienas iš sutuoktinių mano, kad šitokiu būdu demonstruoja savo charakterio stiprybę, tačiau stiprybe čia net nekvepia. Priešingai, jie parodo savo silpnumą.
Pagyrūniškumas. Jausmas, kad esi pranašesnis už kitus žmones. Žmogus pradeda aukštinti savo privalumus. Ir daro jis tai dėl to, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą. Jam tiesiog būtina gauti aplinkinių pritarimą, pajusti savo svarbą.
Pagalbos atsisakymas. Išpuikę žmonės neleidžia kitiems žmonėms sau padėti. Kodėl? Kadangi jis nori gauti visus vaisius, jis bijo, kad teks su kuo nors dalytis.
Polinkis varžytis. Troškimas kuo stipriau įskaudinti oponentą. Bet kokia konkurencija sukelia stresą, agresiją, pasąmoningą norą pažeminti priešininką, o tai galiausiai veda prie psichologinių problemų ir ligų.
Polinkis visada kaltinti kitus žmones dėl savo paties klaidų. Toks žmogus sąmoningai ieško kituose kitų trūkumų, mintyse juos baudžia, visa tai daro su pykčiu, susierzinimu ir neapykanta.
Nenoras dalytis savo žiniomis.
Nenoras dėkoti ir atleisti.
