Neseniai pakliuvo į akis paveikslas „Nelygi santuoka”, nutapytas 1862 metais. Jame pavaizduota, kaip tuokiasi senukas su visiškai jauna mergina. Merginos akys nudelbtos žemyn, veidas pablyškęs, kažkokia neviltis visoje jos laikysenoje – viskas kalba apie tai, kaip jai sunku nuo viso to, kas vyksta. Akivaizdu, kad ji ne savo valia išteka už to seno ištvirkėlio.
Praėjo 150 metų. Tekėti galima už ko tik nori, tėvų sutikimo beveik niekas neklausia, dažniau konstatuoja jau įvykusį faktą. O nelygių santuokų nesumažėjo. Tiesa šiuolaikinė nuotaka, tekanti už į senelius jai tinkančio jaunikio, neatrodo nelaiminga. Kai kurioms merginoms ištekėti už turtingo žmogaus – svarbiausias gyvenimo tikslas. Jų nedomina vyro praeitis, jo moraliniai principai, amžius. Svarbu tik viena – jo pinigai. Kuo daugiau pinigų, tuo patrauklesnis vyras.
Tokios santuokos, kaip taisyklė – neilgaamžės. Kraują užvirti verčiantis jaunos žmonos grožis laikui bėgant tampa įprastu, savaime suprantamu dalyku. Vyrui norisi bendravimo, dėmesio, o ką jam gali duoti nesubrendusi asmenybė, kuri visiškai nieko šiame gyvenime nepasiekė pati, savo jėgomis? Kokie bendri interesai juos gali vienyti? Tarp jų – milžiniška distancija: ir amžiaus, ir kaip asmenybių. Prasideda interesų konfliktas.
Jaunystė reikalauja savo: jaunos žmonos netenkina namų šeimininkės vaidmuo, jai norisi pramogauti, juk pasiturintis gyvenimas pateikia tiek daug pagundų. O pagyvenęs vyras jau spėjo viską patirti, išbandyti, namuose jam norisi ramybės ir jaukumo. Jam patinka vakarieniauti namuose ir anksčiau gultis miegoti. Nesutarimai sukelia ginčus ir galiausiai viskas baigiasi skyrybomis. Pretekstu skyryboms gali tapti ir seno vyro pavydas, ir jo netikėta liga, ir bankrotas.
Tokios santuokos neatlaiko jokių sunkumų. Jos pagrįstos ne jausmais, o savanaudiškais partnerių interesais. Kai tik interesai nustoja sutapti, poros išyra.
Tokių porų skyrybos – tikras mūšio laukas. Prasideda turto dalybos. Dar prieš kokių 10 metų jaunoms žmonoms labai lengvai pavykdavo apšvarinti savo nusenusius vyrus, tačiau dabar, pirmtakų patirties pamokyti, vyrai iš anksto numato galimų skyrybų variantą: sudaro santuokinius kontraktus arba testamentus – toli gražu ne jaunos žmonos naudai. Jeigu yra bendrų vaikų, jie dažniausiai tampa šantažavimo priemone. Pinigų ir ryšių pagalba, vyras dažniausiai atima iš moters motinystės teises. Tokių porų skyrybomis mėgaujasi visa visuomenė, pavyzdžių žiniasklaidoje – begalė.
Su kuo susieti likimą – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Mūsų laikais, kai viskas, netgi žmogaus asmenybė, matuojama pinigais, esama grėsmės, kad santuoka iš meilės traukiasi į praeitį. O juk bet kokia vyro ir moters sąjunga – tai dar ir vaikai. Kokie gi vaikai ateis gyventi į šį pasaulį, jeigu jų tėvus tarpusavyje sieja vien savanaudiškumas? Be meilės užmegztas vaikas nesugebės mylėti ir pats.
Susimąstykite, gerbiami vyrai, ar verta susieti savo gyvenimą su jauna, tegu ir labai gražia būtybe, iš anksto žinant, kuo visa tai baigsis?
