Daugeliui nepatinka žodžiai „paliktas”, „pamestas”, tarsi kalba eitų apie kokią prekę ar daiktą. Tačiau tai tėra viso labo proceso įvardijimas. Iš tikrųjų tai tiesiog žmogus, kurį kažkas paliko. Be jokių užslėptų prasmių. Tačiau esmė ne tame. Esmė – klaidose, kurias šie žmonės daro.
Perdėtas buvusių partnerių sureikšminimas
Visų nelaimingų, juolab iširusių, porų problema – pervertinimas, sureikšminimas. Šią klaidą daro daugybė žmonių. Partnerius jie laiko vos ne dievais, o santykius – gyvenimo prasme.
Akivaizdu, kad iš to nieko gero negali išeiti netgi pačioje sąjungoje, o ką jau kalbėti apie išsiskyrimą. Būtent tai neleidžia mums pamiršti žmogaus. Juk visos kančios kyla dėl to, kad pernelyg sureikšminote šio proceso svarbą.
Tariamas problemų unikalumas
Praeitas punktas tuo ir baigiasi – mes patys susifantazuojame unikalumą. Apsimetame, kad tokius dalykus patiriame tik mes ir daugiau niekas pasaulyje. Atseit, ką jūs suprantate apie tikrą meilę? Štai aš esu įsimylėjęs visais 500 %, o jūs net 1 % neišstenėjote ir dar man čia kažką aiškinate…
Ir taip galvoja kiekvienas nelaimingas paliktas žmogus. Jis įsitikinęs, kad taip nutinka tik jam, o kiti jo nesupranta.
Aukos pozicija
Toliau seka įsmukimas į aukos poziciją, kai žmogus tiesiog trokšta, kad visi jo gailėtųsi. Jis visiškai nenori ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, kuriems galams? Juk buvęs partneris buvo geriausias žmogus pasaulyje, mano situacija unikali, belieka tik verkti ir kankintis.
Nesugebėjimas pasirinkti
Štai ir pasiekėme patį svarbiausią punktą. Jūs galite verkti, kankintis dėl žlugusios meilės, tačiau kokia viso to prasmė?
Viskas susiveda tik į vieną dalyką – jūs nenorite rinktis, nenorite priimti sprendimų. Tiksliau, jūs bijote susitaikyti su tuo, ką jau padarė už jus. Jums parodė duris, o jūs stovite ir to nesuprantate. Atseit, aš dar tau kažką įrodysiu, priversiu suprasti, kad manęs vyti lauk nereikia.
Štai taip ir gaunasi, kad visas bėdas susikuriame sau patys. Nieko naujo mes čia neatrandame. Visi išgyvena išsiskyrimus, daugybė žmonių kankinosi dėl didelės meilės. Jūsų atvejis – pakankamai tipiškas, tokių milijonai.
Akivaizdu, kad visa tai – mūsų pasirinkimas. Jeigu norime ką nors pamiršti, tai ir pamirštame. Jei norime kentėti, tai ir kenčiame.
Daugelis pasakys, kad lengva samprotauti, žvelgiant iš šalies. Bet patikėkite, kai visa tai įveiksite, jūs lygiai taip pat iš to pasijuoksite. Patys nustebsite, kaip galėjote švaistyti savo laiką tokioms kvailystėms.
Galite švaistyti visam tam savo laiką, jeigu jums jo negaila. Bet jeigu tai tęsiasi metų metus, visgi vertėtų susimąstyti, kas su jumis negerai. Galbūt atėjo laikas kažką pakeisti. Niekas kitas už jus to nepadarys.
Kad būtų lengviau pasirinkti, galiu pasakyti tik viena. Buvusieji niekada negrįžta atgal. Dar niekas niekada nesugrįžo pas tą, kuris maldavo, kentėjo ir prašė. Silpni žmonės nekelia simpatijų. Paklusnumas, pasidavimas nėra patrauklus. Vergija – tai ne meilė.
