Šis tekstas padės atlikti jūsų santykių testą. Kodėl reikėtų suprasti savo artumo su kitu žmogumi lygmenį? Kad žinotumėte, ką turite, kurlink galite augti ir tobulėti – tiek šeimoje, tiek draugystėje.
Taigi. Artumas turi penkis lygmenis
Kaimynai (žemutinis lygmuo). Jūs puikiausiai kalbatės apie sportą ar apie orą. Galite aptarti naujienas ir pasipiktinti, kodėl baseine toks altas vanduo. Galite kalbėtis apie įvairius įvykius, keistis informacija. Kaip su lifte sutiktu kaimynu. Šiame lygmenyje mes nesidaliname įspūdžiais ir neskubame išsakyti savo nuomonės, vien tik pranešame vienas kitam faktus.
Pažįstami (startinis lygmuo). Kalbant apie įvairius įvykius, pokalbio dalyviai dalinasi savo mintimis. Nuomonės, skundai arba pasakojama, kas mums teikia malonumą. O dar šiame lygmenyje imami aptarinėti kiti žmonės, pradedama dalintis paskalomis.
Draugai (pradinis lygmuo). Tarp dviejų žmonių pradeda vykti kažkokie įvykiai. Mes į juos reaguojame ir dalinamės savo reakcija su artimais žmonėmis. Pavyzdžiui, mes ne šiaip pasakojame apie tai, ką daro artimieji, mes sakome:
-Mano mama serga, tai mane labai liūdina;
-Vyras pagaliau pataisė čiaupą, dabar aš patenkinta.
Dalintis reakcijomis ir kalbėtis apie emocijas – draugystės pradžia.
Kelyje į artumą (vidutinis lygmuo). Pradedame pasakoti kitam žmogui apie gerokai stipresnius, gilesnius, slaptesnius išgyvenimus. Atveriame jam tai, kas gali mus sužeisti. Kalbame apie savo baimes, skausmą, vidinę kovą. Dalinamės abejonėmis savimi, savo gyvenimu, karjera. Tai tas etapas, kai žmonės sako: „Man baisu pradėti, bijau suklysti ar kažką pražiopsoti…”
Kelyje į artumą kitam žmogui atskleidžiami ne tik blogi, bet ir geri pergyvenimai. Mes kalbame apie tai, kuo žavimės, kas daro mus laimingais, apie svarbius mūsų gyvenimo momentus. Kalbėti apie tai sunku, dėl to būtent šiame etape dažniausiai užgimsta meilė ir tai, ką priimta vadinti rimtais santykiais. Pasitikėjimo kupinas bendravimas padeda suprasti save ir kitą, tampa artumo pagrindu.
Pradedant nuo ketvirtojo lygmens, bendravimui reikia atvirumo, savęs pažinimo ir suvokimo, kas su manimi vyksta. Dėl to šį etapą pasiekia ne visi. Šis lygmuo tiems, kurie mąsto, analizuoja, yra pasiruošę atsiverti ir pasitikėti, nebijodami, kad už atvirumą bus pasmerkti. Etapas sudėtingas, tačiau labai malonus. Ir tasai, kuris pasiekė etapą „Kelyje į artumą”, atgal jau negrįžta.
Šio lygmens artumas pasiekiamas tiek draugystėje, tiek meilėje. Tačiau mylimam žmogui atsiverti sunkiau, ypač jei esama baimės tapti pažeidžiamu.
Artumas (aukščiausias lygmuo). Du žmonės maksimaliai vienas kitu pasitiki ir dalinasi bet kokiais jausmais, bet kokiomis mintimis. Žinoma, įsimylėjimo periodu mes menkai pažįstame išrinktąjį, tačiau esame pasirengę matyti jame tik geriausia. Šiuo atveju iki tikro artumo mums dar toli.
Tik pažinę ir supratę partnerį, galime pasiekti aukščiausią lygmenį. Tačiau nepamirškite, kad jame slypi pavojai. Kodėl? Todėl, kad dalintis slapčiausiais dalykais nereiškia, kad bus dalinamasi tik gerais dalykais.
Priekaištai, įsižeidimai, kaltinimai, kad tu toks šaltas ar uždaras… Skundai, kad tu manęs daugiau nemyli, kad mama tau svarbesnė, kad neskiri man laiko ar manęs nesiklausai, kad aš tavęs bijau ir t.t…. Paradoksas, bet visa tai vyksta būtent aukščiausiame lygmenyje.
Taip, absoliutus artumas ir savitarpio supratimas – neįtikėtinai vertingi dalykai. Tačiau būtų kur kas geriau, jei visi stengtųsi aiškintis santykius ir išakyti savo nepasitenkinimą ekologiškiau ir kad partneriai būtų abipusiai atviri pokyčiams bei augimui, galėtų priimti kritiką ir mėgintų kažką pakeisti, susilaukę atviros nuomonės.
Toks artumas gali ne tik sutvirtinti santykius, bet ir nuolat juos vystyti, tobulinti.
O taip pat aukščiausias lygmuo – tai begalė skyrybų.
Ko trūksta partneriams? Sugebėjimo kalbėtis, teisingai pateikti informaciją, priimti išsakytas nuomones apie save. Nenusiristi į konfliktą, išlikti neprievartinio, konstruktyvaus bendravimo rėmuose. Štai pora tokio pokalbio pavyzdžių:
-Jaučiuosi palikta, kai laiku negrįžti namo.
-Jaučiuosi vienišas, kai kalbi vien apie orus.
Ramiai, pasvertai pranešdami kitam, ką jaučiame, galvojame ir kaip reaguojame į jo veiksmus, mes suteikiame ir sau patiems šansą pasikeisti. Pavyzdžiui, jeigu jaučiuosi vienišas, kai šalia nėra partnerio ir apie tai kalbu – kas tuo metu vyksta? Partneris gali pasistengti rečiau užtrukti darbe. O aš pamėginsiu pakeisti savo pojūčius ar ką nors sugalvosiu, kad susilpnėtų vienatvės jausmas. Pavyzdžiui, daugiau bendrausiu su draugais, eisiu pasivaikščioti, paplepėsiu telefonu.
Klaustis partnerio ir jį girdėti – didelis menas.
