Pedagoginėje literatūroje daug rašoma apie tai, kad vaikai skiriasi savo temperamentu, žinių įsisavinimo būdais ir kitomis charakteristikomis. Visa tai puiku, tačiau kartais pamirštame svarbiausią – jie skiriasi vienas nuo kito savo lytimi. Vyrai ir moterys yra fiziškai skirtingi, ir kalba eina ne vien apie organizmą.
Vyrų ir moterų mąstymas, kaip ir visos likusios psichinės funkcijos, veikia visiškai skirtingai. Iš čia – tarpusavio nesupratimas tarp sutuoktinių: „Aš gi jam sakiau, o jis nesupranta!” Iš čia ir problemos mokykloje.
Pabandykite prisiminti savo vaikystę mokykloje – kas dažniausiai klasėje prasčiau mokėsi – berniukai ar mergaitės? Kaip taisyklė, kiekviena klasė turi savo užkietėjusį „dvejetukininką”, ir tai visada berniukas. Šiuolaikinis mokymas (turiu galvoje mišrias mokyklas) absoliučiai orientuotas į moteriškumą. Pradedant tuo, kad vyras mokytojas jau seniai tapo raritetu. Nebent treneris, tačiau ten mąstymo procesai nelabai reikalingi. Pradinių klasių mokytoja, matematikos mokytoja, fizikos mokytoja…
Visos pagrindinės disciplinos, kur reikia daugiau dirbti galva, ne šiaip pateko moterims į rankas, bet ir programas sudarinėja – kas? Jūs kada nors buvote užklydę į metodinį kabinetą? Ten išimtinai moteriškas kolektyvas (aš metodistė, žinau, ką kalbu). Vidurinės mokyklos programa nuo pradžios iki pabaigos orientuota į „mergaitišką” mąstymą, dėl to taip prastai mokslai sekasi berniukams. Programa sudaryta „copy-paste” metodu, t.y. perskaityk paragrafą ir atpasakok, perskaityk taisyklę ir atlik pagal ją pratimą, pažiūrėk į pavyzdį ir atkartok. Tai tipiškai moteriškas mąstymas – tiražuojantis tai, ką jau turime. O vyriškas mąstymas generuoja idėjas ir kuria naujas taisykles, naujus vaizdinius.
Būtent dėl to mergaitėms taip lengva susidoroti su pratimais pagal duotas taisykles, o berniukai nemato jokios prasmės to daryti – jie jau suvokė idėją, kam ją dabar iš naujo ir iš naujo gromuluoti ir atrajoti?
Mergaitės paprastai kur kas geriau atsakinėja prie lentos – geriau susiformavę verbaliniai centrai. Dėl to visiškai neteisinga, kai mama sako: „Mūsų dvejų metų berniukas dar nekalba, o kaimynų mergaitė, kuriai dar tik metukai, jau šitiek žodžių ištaria!” Tai visiškai normalus dalykas. Mergaitės vidutiniškai pradeda kalbėti anksčiau ir joms lengviau suformuluoti savo mintis. Berniukams svarbu išsakyti esmę, jie nejaučia poreikio transliuoti iš savęs smegenų srautą. Mergaitės gi linkusios pagražinti savo pasakojimus įvairiomis detalėmis, kuo, tiesą sakant, ir džiugina tėvus, bei atrodo „pažangesnės” nelabai rišliai į klausimus atsakinėjančių berniukų fone.
Kai literatūros mokytoja tikrina rašinius, į ką ji pirmiausiai kreipia dėmesį? Į apimtį. Ir jeigu vietoje užduoto minimumo „maždaug pusantro puslapio” ji pamato penkias eilutes, ji netgi skaityti nepradės, perbrauks viską raudonu rašikliu ir įpaišys nepatenkinamą įvertinimą.
Berniukams metų metus kala į galvą, kad idėjos nereikalingos, mintys neturi jokios vertės, svarbu jas tik apiforminti ir tiražuoti (prisiminkime pažymių mažinimą už tokius „trūkumus” kaip rašalo dėmės, netvarkinga rašysena ir panašiai. Tai grynai moteriškos lyties mokytojų iškrypimas, pažvelkite į bet kurį profesionalą – kokia betvarkė tvyro dailininko ar skulptoriaus dirbtuvėse). Kai berniukai siekia sukurti kažką naujo, jiems visiškai nėra kada „dėlioti viską į lentynėles”, tai pernelyg smulku jų didingoms idėjoms. O mokykloje kalama, kad bet kokia rašalo dėmelė yra nepalyginamai svarbesnė už visas mintis, kurios išdėstytos netvarkingame tekste.
Žinoma, reikia ir mergaites mokyti kūrybinio mąstymo, bet būtent berniukai labiausiai nukenčia nuo šio klaidingo mokymo būdo, kai reikia viso labo įsisavinti informaciją, o ne ją papildyti, ne sukurti kažką naujo.
Gali pasirodyti, kad pati sau prieštarauju – ką tik rašiau apie tai, kad tam tikrame etape vaikai turi vaizdinį mąstymą, o paskui – loginį? Visiškai teisingai. Tik viename ir tame pačiame etape berniukams ir mergaitėms visa tai veikia šiek tiek skirtingai. Ir vieni, ir kiti operuoja vaizdiniais vaizdinio mąstymo stadijoje, tačiau skiriasi operavimo būdai. Pavyzdžiui, žaisdamos, mergaitės gali dvi valandas įrenginėti lėlių namelį, sugalvoti baldus ir keisti drabužėlius, taip ir nepradėjusios siužetinio žaidimo. Tuo tarpu berniukai iš karto pereina būtent prie siužeto ir veiksmų – pradėjo žaisti mašinytėmis, ir iškart organizuoja lenktynes.
Kas turi galimybę pasižiūrėti kaip piešia berniukai ir mergaitės, ir kaip komentuoja, pastebėsite maždaug štai ką:
- Mergaitė labai ilgai gali pasakoti apie visokiausius piešinio gražumus: „pas šią princesę štai tokie rūmai. Štai čia pas ją sodas. Štai ten – gėlynas (ilgai vardina gėles, spalvų derinius). O čia gyvena jos šuniukas, šuniuko vardas…” Popieriuje bus aiškiai atskirtas dangus nuo žemės su tvarkingai išdėstytais nupieštais daiktais ir personažais.
- Berniukai daugiau vartos įvairius garsus mėdžiojančius žodžius, jiems svarbiau „užsukti siužetą”, o ne ištobulinti kiekvieną nupieštą daiktą: „O jis štai čia – bum! O anie – vvvžžžžžžžžžžžž, o mašina ten kaip rovė į priekį, šitas babach! – visi išsilakstė…” Popieriaus lape bus neaiški teplionė, per kurią ne vieną ir ne du kartus „pervažiavo mašina”.
Ir štai berniukas pirmoje klasėje atneša tokį piešinį mokytojai su jos moterišku pasaulio suvokimu, o ta ir sako: „Petriuk! Kodėl tavo mašina ore kaba? Kodėl šis žmogus aukštyn kojomis? Kur tu matei gatvėje žmones aukštyn kojomis? Tu ką, mielasis, spalvoti neišmokai – spalvos iš už kontūrų išlindo!” Klasė raitosi iš juoko. Mokytoja ne tik išsityčiojo iš jo idėjų ir dinamiško siužeto, jį dar ir pažemino prieš visą klasę. Kaip manote, ar išliks jam ūpas kada nors ką nors dar kažką kurti?
Kaip jau sakėme, vyriškam mąstymui reikalingas novatoriškumas, nauji sprendimai, vyrams reikia „apversti pasaulį”.
Mergaičių mąstymas pradinėse klasėse yra „žodinis” (būtent jos atpasakoja pageidaujamus teisingus atsakymus), o berniukų – „loginis”, jie ieško priežasties-pasekmės ryšio tarp objektų, ne visada mokėdami tai suformuluoti. Ir būtent šiame amžiuje kišami gatavi šablonai ir gatava informacija. Toks nesibaigiantis duoto pavyzdžio tiražavimas, visa ko darymas pagal duotą pavyzdį, sunaikina norą tobulintis, smalsumą jau pačioje mokymosi proceso pradžioje. Be to, toks mokymo būdas užmuša stimulą rodyti bet kokią iniciatyvą, savarankiškai užsiimti informacijos paieškomis, ieškoti savų nurodytos problemos sprendimų, visas mokymas pagrįstas grynai verbaliniu srautu, kurį apdoroti tokio amžiaus berniukai dar nėra pajėgūs (jau sakėme, kad jie dažniau už mergaites klausosi pamokų išsiblaškę, prasčiau formuluoja savo teiginius ir t.t.)
Šiame amžiuje berniukams reikia kuo daugiau eksperimentuoti, jie greičiau suranda sprendimą bandymų ir klaidų metodu. Tokia veikla pradinėje mokykloje neįmanoma, kuo eksperimentuoti? Skaičiavimo pagaliukais? Berniukai ilgiau už mergaites išlieka kinestetinio suvokimo kanalo valdžioje – jiems būtina išardyti, sumontuoti objektą, kad sužinotų, kaip ten viskas padaryta ir kodėl būtent taip veikia.
Tačiau netgi intelektualiniai sunkumai turi ne tokias negatyvias pasekmes kaip psichologiniai. Pati svarbiausia iš jų – varžymosi dvasia. Net jeigu mokytoja šito neskatina, pagal bet kokios žmonių grupės sąveikavimo dėsnius klasėje, tegu ir pačioje draugiškiausioje, vyksta varžybos, klasėje visada yra „pirmaujantis” ir „atsiliekantis”. Vadinasi, mergaitės šiame amžiuje visada ir visur yra greitesnės ir stipresnės, o šiuolaikinės akceleracijos sąlygomis netgi fiziniame lavinime berniukams ne visada pasiseka pasiekti pergalę (praktiškai visose man žinomose pirmosiose klasėse aukštesniu ūgiu pasižymi mergaitės, o ne berniukai).
Neteisinga jau vien tai, kad berniukai ir mergaitės mokosi toje pačioje klasėje, kadangi mergaitės žymiai lenkia berniukus psichiniu išsivystymu bei kitose sferose. Netgi kūdikio amžiuje naujagimės mergaitės greičiau užmezga akių kontaktą, atpažįsta artimų žmonių veidus ir t.t.
Žinoma, 8-9 klasėse situacija keičiasi – berniukai sparčiai pasiveja mergaites ir aplenkia jas moksluose. Bet juk pasąmonė nelauks 8 metų!
Vaikų darželyje ir pradinėse klasėse jau susiformuos visiškai nevyriškos pralaimėtojo ir priklausomo žmogaus pozicijos. Situacija, kai mergaitė viešai įrodo savo pranašumą, sugniuždo vyrišką orumą. O šitai vyksta visur aplinkui, pakanka atidžiau apsidairyti. Berniukas neišsprendė uždavinio prie lentos – pakvietė baigti spręsti mergaitę. Mergaitės greičiau parašė kontrolinį darbą ir atidavė sąsiuvinius, o berniukai dar ilgai krapštosi. Kruopštūs mergaitiški darbeliai dažniau demonstruojami parodose. Berniukai dažniau susilaukia pastabų dėl elgesio ir nedėmesingumo ir pavyzdžiais jiems rodomos mergaitės. Galų gale, netgi uždavinius berniukai nusirašinėja nuo pirmūnių-mergaičių.
Vyrui gyvybiškai svarbu demonstruoti savo pasiekimus ir susilaukti moteriško susižavėjimo. Tame amžiuje, kai berniukams formuojasi su lytimi susiję elgesio modeliai, jie pastoviai susilaukia verbalinių ir neverbalinių neigiamų charakteristikų. Kas itin svarbu – jie lyginami su sėkmingesnėmis ir socialiai priimtinesnėmis mergaitėmis!
Vyras turi demonstruoti pasiekimus ir susilaukti moterų susižavėjimo, o gaunasi viskas atvirkščiai – berniukams įkalama, kad jie niekam tikę menkystos visame kame pirmaujančių mergaičių fone. Maža to, kad tai provokuoja agresiją priešingos lyties adresu, tai dar ir suformuoja iškreiptą požiūrį į patį save ir neadekvačią savivertę. Berniukas negauna vizualinio savo pasiekimų pripažinimo. Berniukas nebegali suprasti, kokia kūrybine veikla jis galėtų pasiekti sėkmę. Pakartosiu dėl visa ko: visa tai vyksta pasąmonėje ir vaikas negali išsakyti, ką jaučia. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiek tiek vėliau berniukas ims ieškoti sričių, kuriose galima pademonstruoti vyriškumą. Kaip patys suprantate, pats lengviausias ir trumpiausias kelias – ne visada pats geriausias: jeigu nerūkai ir negeri alaus – tu ne vyras.
