Bejėgiškumas – tai vidinės tuštumos, jėgų trūkumo, beviltiškumo jausmo ir dėl to atsirandančio nuolatinio dirglumo būsena.

Bejėgiškumas dažniausiai pasireiškia negalėjimu kontroliuoti įvykių ir jų pakeisti.

Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra susidūręs su situacijomis, dėl kurių atsidūrė aklavietėje arba neturėjo moralinių jėgų ką nors svarbaus ir būtino padaryti.

Esant tokiai būsenai, žmogus pradeda jaustis pavargęs ir nustoja prisitaikyti prie gyvenimo situacijų. Kai žmogus prisipažįstama esantis bejėgiu, jis nebeturi jokios galios daryti įtaką savo ateičiai.

Tokie žmonės paprastai atrodo ramūs, nors ir užsisklendę. Kartais toks žmogus gali juoktis, tačiau gestai, veido išraiška ir neįprasta išvaizda išduoda nervinę patologiją.

Jei žmogus ilgą laiką patiria stresą ir nervinę įtampą, tai sukelia stiprų nervų sistemos išsekimą ir psichikos sutrikimus.

Visi žmonės yra skirtingo temperamento. Nėra tobulo žmogaus.

Kiekvienas žmogus emocijas išreiškia skirtingai.

Dauguma žmonių gali patys susidoroti su bejėgiškumo jausmu (kaip problema) atvirai išreikšdami savo jausmus.

Tiesiog turite suprasti, kad neigiamos emocijos tik atima jėgas ir neleidžia pamatyti tikrosios padėties. Tai dažnai padeda išspręsti problemą ir pradėti emociškai atsigauti.

Daugelis žmonių mano, kad tai nėra problema žmogaus organizmui, tačiau pagalba esant tokiai patologijai tikrai būtina.

Nervinio sutrikimo požymiai gali būti šie:

· Mieguistumas.

· Depresija.

· Neigiamas požiūris į viską.

· Sumažėjusi savikontrolė.

· Nervingumas.

· Fizinės jėgos trūkumas.

· Perėjimas prie šaukimo.

· Nesugebėjimas priimti sprendimų.

Emocinė sveikata, psichinė ir fizinė gerovė bei ramybė yra neatsiejami dalykai.