Šios septynios skirtingos atkarpos ir sudaro tą vienintelį kelią iki tikrosios meilės ir laimės. Ir išmokti žengti šiuo keliu taip, kad netektų gailėtis tuščiai praleistų metų ir beviltiškai žlugusių vilčių, – įmanoma.

O ištekėti iš meilės neįmanoma! Ar žinote kodėl? Mat tai, ką mes vadiname meile – „jų žvilgsniai susitiko ir jie pamilo vienas kitą“ – tai visai ne meilė. Tai tik reklaminė vaizdajuostė. Tokiu būdu gyvenimas mums parodo, kokia galės būti mūsų santuoka, jeigu prieisime iki meilės stadijos.

Meilė prasideda nuo septintos stadijos!

Pirmoji kelio atkarpa vadinama įsimylėjimu – tai yra ta pati apgaulinga reklaminė vaizdajuostė. Pirmas etapas – alkis ir troškulys. Troškimas užvaldyti savo antrąją pusę ir gauti iš jos visą įmanomą laimę. Kaip alkanas žmogus, gavęs duonos kepalą, negali juo atsidžiaugti, nuo jo atsitraukti, taip elgiasi su savo geismo objektu šviežiai įsimylėjęs asmuo.

Antroji atkarpa – pasisotinimas. Prisivalgėte iki soties. O kitą dieną mylimas žmogus vėl šalia. Šalia ir šalia, taip ir vaikšto tai ten, tai šen. Jis yra čia, niekur nepradingsta.

Trečioji atkarpa – pasibodėjimas. Vis tas pats ir tas pats. Ir partneris nebeatrodo simpatiškas: knarkia naktimis, nuolat nepatenkintas, tai jam tą paduok, tai aną pagamink, o pats, išskyrus futbolą, niekuo nesirūpina.

Mūsų laikais dauguma santuokų baigiasi šiame etape.

Mat ketvirtas etapas – kentėjimas. Juk ištekėjau savo valia, nėra kur dėtis, vaikai auga, jiems tėvas reikalingas.

Tik po to prasideda penktoji atkarpa – abipusis nesavanaudiškas tarnavimas. Žinoma, jeigu iki jo prieinama. Mat ne kiekviena žmona pasirengusi tarnauti savo vyrui, kiekvieną kartą kruopščiai vidujai neapsvarstydama, ar jis pakankamai atsako jai tuo pačiu. Ar duoda jis tiek pat?

Arba kitas variantas: aš jam dabar patarnausiu, nusipelnysiu, bet jis turės paskui man už tai atlyginti!

Kai sutuoktiniai išmoksta su meile tarnauti vienas kitam, ateina šeštasis etapas – draugiškumas ir bendradarbiavimas.

Ir tik po to prasideda meilės etapas.

Kai būna įveikti alkis ir troškulys, išgyventas tikras persisotinimas ir pasibodėjimas, kai būna pereitas kentėjimo etapas ir išsivysto abipusė tarnystė, kai išauga draugystė ir bendradarbiavimas, tik tada ateina tikra meilė.

Tikra meilė nėra pigus dalykas, ji labai retai pasitaiko mūsų laikais. Retai kada santuoka pasiekia 7–ąją stadiją – meilės stadiją.

Kur kas dažniau porų kelias atrodo taip: 1–2–3–2–1–3 ir skyrybos.

Dar prieš gerą šimtmetį – vien todėl, kad skyrybos buvo beveik neįmanomos – žmonės buvo nusiteikę kurti santykius ir santuokos dažniau pasiekdavo aukščiausią laimės lygį.

Dabar išyra dauguma santuokų. Ir galima suprasti kodėl. Nes nėra jokio supratimo, kad pasibodėjimas – tai tik etapas, kad kentėjimas – neišvengiama stadija, kad tarnavimas – būtina sutuoktinių kelio atkarpa, kad be draugystės ir bendradarbiavimo, negali būti nei laimės, nei meilės.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip daugumoje šeimų sutuoktiniai bendrauja vienas su kitu. Ar su draugais ir draugėmis jie kada nors išdrįstų taip kalbėtis ir šitaip skaudinti vienas kitą?

Šios 7 atkarpos yra vienintelis įmanomas kelias į tikrą poros laimę. Ir mes galime išmokti juo žengti oriai ir supratingai.