Ech, nepasisekė gi kažkam – sutiko alkoholiką ar tironą. Ir laikas būtų jau skirtis, o aš čia su savo: „Tai – ne išeitis!” O kokia gi tuomet išeitis? Apskritai skyrybos gali būti išeitimi, su sąlyga, jei iš tikrųjų nežinojote, kad žmogus geria ir tai tapo jums siurprizu. Bet jeigu susituokėte ir po kurio laiko žmogus palaipsniui prasigėrė, yra labai didelė tikimybė, kad ir jūs pati tame sudalyvavote ir prie to prisidėjote. Šiuo atveju skyrybos – ne išeitis. Sekantys jūsų santykiai bus lygiai tokie patys.
Izoliacija irgi ne išeitis?
Priklausomi vienas nuo kito žmonės galvoja, kad jei pasitrauks iš destruktyvių santykių, viskas pasikeis. Ir dauguma pradeda izoliuotis nuo žmonių, draugų, užsidaro namuose. Tačiau savęs izoliavimas neturi nieko bendro su savo sprendimų ir elgesio keitimu.
Vaikystėje mes išmokstame konkrečiai elgtis. Svarbiausi mūsų nuostatų šaltiniai – tėvai ir visos kitos reikšmingos figūros: močiutės, draugai, kaimynai, mokytojai. Jeigu iki pilnametystės kažką įsisąmoninome, pabėgti nuo to į dykumą jau nepavyks. Visa mūsų patirtis, visos žinios išeis drauge su mumis. Dėl to patarimas paprastas: bandyti, klysti ir per naują patirtį keistis.
Svarbus patikslinimas. Ne šiaip bandyti ir mėginti, o analizuoti gautus rezultatus ir daryti išvadas. O paskui arba susitaikyti su tuo, kas gavosi, arba bandyti dar kažką naujo.
Kodėl renkamės izoliaciją?
Pats paprasčiausias sprendimas – pabėgti nuo problemos. Izoliacija – tai savotiškas bėgimas. Jei greta mūsų nėra žmonių, iš pradžių tai labai sudėtinga, bet labai greitai prie to priprantama. Nėra konfliktų, nėra papildomų įsipareigojimų. Atsiranda laisvės ir pasirinkimo iliuzija. Nors iš tikrųjų visa tai – apgaulė. Nes jūs galite pasirinkti vienatvę, bet negalite pasirinkti santykių. Ir taip nutinka tiems žmonėms, kurie slopina savo agresiją. Kurie negali pasakyti „ne” ir neišsikraustyti iš proto nuo savo įžūlumo. Kurie negali pasakyti „ne” ir negali nepajausti tokios stiprios kaltės, kad jau geriau numirti. Kurie nepajėgūs garsiai išsakyti savo norų, o paskui persigalvoti ir tuo pat metu nelaikyti savęs kažkokiais ne tokiais. Kurie nepajėgūs būti nepatogūs ir blogais aplinkinių akyse.
Jeigu vaikystėje jus vertė valgyti tai, ko nemėgote; jeigu jums aiškindavo, kad reikia viską suvalgyti iki galo; jeigu jums sakydavo: nešiok, kas duodama, tai jūs greičiausiai išmokote būti labai patogus aplinkiniams žmonėms. Ir sulaukę kokių 30 metų jau spėjote prikaupti tiek skausmo dėl to savo patogumo, kad paprasčiau būti vienam, išvažiuoti iš tėvų namų į kitą šalį, išsiskirti, išeiti iš darbo. Tai vienintelis būdas susidoroti su ta tylėjimo našta, kurią sau užsikrovėte. O vienintelė išeitis – pradėti pagaliau kalbėti apie tai, kas jums nepatinka.
Iš pradžių atrodys, kad esate keistas žmogus: ir viena jums nepatinka, ir kita. Kad būsena pasiektų pusiausvyrą, kad išmoktumėte pasakyti „ne”, jums visgi teks tai padaryti. O dar teks išklausyti daug nepasitenkinimo ir kritikos: kad tapote išrankus, kad prie visko kabinėjatės, kad kritikuojate.
Netikėkite. Jūs nekritikuojate. Jūs mokotės kalbėti apie savo jausmus ir poreikius. Ir taip, žinoma, šio kalbėjimo forma kol kas ne visai korektiška. Šitą dalyką jūs palaipsniui nušlifuosite. Neignoruokite formos, ji svarbi. Tačiau nesustokite. Tapkite nepatogiu žmogumi.
Susigrąžinkite į savo gyvenimą balansą ir norą kontaktuoti su žmonėmis.
Turite sugebėti nusibrėžti ribas ir jas ginti. Kad nereikėtų nusivilti žmonėmis, liaukitės laikyti juos geresniais, negu jie yra iš tikrųjų. Jie neprivalo rūpintis jumis ir nuspėti visus ėjimus į priekį. Jūs, beje, irgi neprivalote to daryti. Neaišku, kas jus to išmokė, tačiau dabar šitos taisyklės daugiau nepamirškite. Jeigu žmogui kažkas netinka ir nepatinka, jis gali apie tai pasakyti. Kad tuo patikėtumėte – treniruokite savyje šį įgūdį.
Izoliacija – tai mėginimas save apsaugoti. Tačiau tai – klaidingas kelias.
Svarbu mokytis gintis veiksmais ir žodžiais, o ne sprukimu nuo problemų.
Vengimas, bėgimas padės išvengti skausmo, tačiau atims džiaugsmą, meilę, abipusių santykių laimę. O išmokę rūpintis savimi žodžiais ir veiksmais, kontaktuojant su kitais, jūs sumažinsite skausmą ir išsaugosite meilę ir laimę būti su kitu žmogumi. Tik išmokę kalbėti ir supratę, kad būtent šitas žmogus jūsų negirdi, galite eiti pas kitą, bet ne izoliuoti save nuo visų.
