Daugeliui žinoma situacija – iš savo ar aplinkinių stebėjimo patirties: užmezgu santykius, paskui – menkiausia smulkmena – iššoku iš šio „vagono” – bėgu kurti naujų. Arba vaikštinėju, klaidžioju, man niekas nepatinka ir nėra iš ko rinktis. Ir tai, manau, yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Jei tai darydami jaučiatės komfortiškai – kodėl gi ne.

O šiame tekste norėčiau pakalbėti apie atvejį, kai jau nebelieka jėgų šokinėti iš vienų santykių į kitus, ar susitikinėti, susipažinti ir suprasti – ne, viskas ne taip. Kur gi tas mano vienintelis žmogus?

Yra kelios pagrindinės tokio elgesio priežastys.

Pavyzdžiui, ieškoma tobulo žmogaus. Tačiau paklausykite, juk mes visi esame pakankamai suaugę ir vis tiek tikime pasakomis. Kur jūs matėte idealų žmogų? Gamtoje tokių nebūna. Jei iš pradžių jums atrodo, kad tas žmogus jums idealus, tai egzistuoja 99,9% tikimybė, jog labai greitai suprasite, kad taip nėra. Ir jūsų laivas suduš į nepateisinamų lūkesčių akmenis.

Reikia ieškoti ne idealo, o tokio žmogaus, su kuriuo galima sukurti aljansą, su kuriuo jūs esate suderinami ir tinkami vienas kitam.

Kitas variantas – nieko nežinome apie patys save, apie savo poreikius ir apskritai neaišku, ko man reikia?

Ir štai vaikštau aš po „santykių turgų”, dairausi, bandau rinktis… Ir šitai man netinka, ir va ten kažkas ne taip. O ko pačiam norisi – neturiu žalio supratimo.

Pagrindinė klaida šiuo atveju – nežinojimas, ką noriu matyti šalia savęs, koks santykių formatas man tinka dabar, šiuo momentu, ir ko man dabar apskritai reikia.

Svarbu iš pradžių pačiam su savimi išsiaiškinti, pačiam apsispręsti, o jau paskui kabinėtis prie kitų žmonių. Kai išsiaiškinsi ir apsispręsi, žiūrėk, ir šokinėti iš vagono į vagoną nebereikės.

Sekantis variantas – norai nesutampa su galimybėmis.

Psichologijoje tai vadinama pernelyg aukštai iškeltu pretenzijų lygiu. Pats aš praktiškai esu niekas, neužsiimu savimi, profesijoje nesitobulinu, pats savęs nepažįstu. Supratimo neturiu, ko noriu iš savęs ir savo gyvenimo. Tačiau noriu šalia savęs turėti stabilų, gerą partnerį, kuris man visame kame padės.

Tai jūs kažkaip apsispręskite, pagaliau – norite partnerio realiam, normaliam gyvenimui, ar mamos/tėčio, o gal užsisėsti kažkam ant sprando?

Išvada tik viena: jei nekomfortiška – išsiaiškink ir padaryk tvarką.

Jeigu viskas tinka – tai tavo pasirinkimas, niekas tau nedraudžia – gyvenk taip, kaip tau patinka. Bet jei kyla abejonių, svarbu kažką keisti.

.