Žmonės klysta, manydami, kad stiprybė slypi tame, kad tu nuo nieko nepriklausai ir nieko nemyli.
Žinoma, jūs galite su manimi ginčytis, bet man tai yra tiesiog bailumas ir silpnumas, o ne stiprybė.
Mokėti mylėti – reta, didi dovana, jos nepajėgia suvokti žmogus, kurio siela ne gilesnė už lėkštę. Mylėti žmogų – didžiulė atsakomybė.
Tai reiškia, kad esate pasirengęs dovanoti laimę ir dalytis su kitu viskuo, ką turi. Jūs pradedate galvoti ne režimu „aš“, jūs sakote – „mes“.
Žmonės paima vienas kitam už rankos ir, jeigu tai išties tikra meilė, jokiomis aplinkybėmis nepaleis.
Nueiti dviese kelią, kurio ilgis – visas gyvenimas, patiriant beribės laimės ir aštraus skausmo akimirkas, bet pasilikti kartu.
Argi tai ne stiprybė?
