Apie karmą parašyta daugybė straipsnių, knygų ir pan. O čia norėčiau papasakoti apie tai, kaip aš suprantu karmą, tik nereikia to laikyti 100% tiesa, nes tai tik mano asmeninė išvada, pagrįsta patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis.

Karma – tai atliktų veiksmų rezultatas

Pateiksiu paprastą metaforą:

Pasėjai sėklą – užaugo saulėgrąža. Iš esmės nieko neįprasto. Tačiau kiek paslėptų procesų esama tarp „pasėjai“ ir „užaugo“, taip pat kaip tarp „veiksmo“ ir „rezultato“.

Sąlygos, kad sėkla sudygtų, turi būti palankios: dirvožemis, drėgmė, saulės šviesa. Mūsų veiksmai – tai tik viena iš sąlygų, kad gautume reikiamą rezultatą, čia priskiriamos ir mintys, ir žodžiai, ir mūsų emocinė būsena – visa tai „trąšos“, kad gautume rezultatą. Ir štai sėkla sudygo, tačiau saulėgrąža visai ne tokia, kokią norėjome matyti, be to, dar ir kirminai padarė savo darbą.

Kas gi nutiko? Reikalas tas, kad iš pat pradžių mintys, žodžiai ir veiksmai buvo tarpusavyje prieštaringi.

Pavyzdys:

„Noriu automobilio, kad buvusiai įrodyčiau, koks kietas vyrukas tapau be jos. Paėmiau paskolą, nusipirkau automobilį, praėjo mėnuo, patekau į avariją, automobilis nebetinkamas remontui.”

O štai dar vienas pavyzdys:

„Papasakosiu jai, kaip esu laiminga santykiuose, juk ne jai vienai galima girtis visiems iš eilės. Papasakojau, po savaitės jos vyras ją paliko ir išėjo pas kitą.”

Karma yra tarsi mazgeliai ant jūsų gyvenimo siūlo, juos galite išnarplioti, o galite dar kiečiau susirišti ir supainioti. Todėl geriau tūkstantį kartų pagalvoti, nei linkėti kam nors blogo, daryti kažką negatyviai nusiteikus, pasiduoti nusiminimui, apmaudui ir pykčiui.

Pateiksiu keletą rekomendacijų, kaip išnarplioti tuos mazgelius ir neprisikurti naujų:

Laikykis švaros: mintyse, žodžiuose, veiksmuose, santykiuose su savimi, savo kūnu, aplinka, erdve.

Stenkis prie nieko neprisirišti, nepamiršk, kad visa tai yra iliuzija. Žmonės yra laisvi ir niekam nepriklauso, jie niekam nieko neprivalo.

Nesusiliek su savo asmenybe, klausykis savo sielos, esybės, Aukščiausiojo Aš (kad ir kaip jis būtų vadinamas).

Klausyk sąžinės balso. Elkis pagal sąžinę, kalbėk pagal sąžinę.

Nekovok, o neutralizuok tą, kuris puola tave savo sąmonėje.

Žodžiai turi savo jėgą. Atmink, kad transliuodamas mintį į „eterį”, tu paskatini kažką veiksmams.

Nelygink savęs su kitais, nes šitaip tu imi „matuotis” svetimą gyvenimą. Kiekvieno kelias yra savitas ir unikalus.

.