Visi mes esame girdėję, kaip žmonės, kurie nori sukurti šeimą, sako: “Aš noriu surasti tinkamą man žmogų.“ Tai gali reikšti tik štai ką: kad kažkur gyvena būtent jam idealiai tinkantis žmogus, ir kad tokį žmogų galima surasti.
Tačiau tai labai abejotina idėja. Kodėl? Todėl, kad nėra “tinkamų“ vyrų ar moterų. Ir ką reiškia “tinkami“? Dažniausiai turima omenyje, kad žmogus “turi“ atitikti kažkieno lūkesčius ir reikalavimus. Bet tokių nėra.
Taip, mūsų artimas žmogus gali pabandyti prisiderinti prie mūsų lūkesčių, bet jei jis to nedaro ar jam tai nepavyksta, tai nereiškia, kad jis “netinkamas“. O surasti tą, kuris/kuri “tinka“ iš pat pradžių – tai jau iliuzija..
Nors, atrodytų, lyg ir logiška: jei jau ieškai, tai reikia tiksliai žinoti – ko ieškai. Bet kaip dažnai žmonės būtent artimo žmogaus paieškoms “nusipiešia“ tokias jo savybes, kurios ne tik nerealios, bet ir tarpusavyje nesuderinamos.
Pavyzdžiui, merginos ir moterys ieško romantiškų, ramių ir švelnių, bet tuo pačiu – tokių vyrų, už kurių jos jaustųsi kaip “už akmeninės sienos“… O vyrai svajoja apie gražias, rūpestingas ir jaukumą namuose kuriančias moteris, bet kartu – ir ryžtingas, stiprias karjeristes.
Ir retas susimąsto, ar apskritai įmanomas štai toks derinys viename žmoguje, ir.. ar pats žmogus bus “tinkamas“ tokiam idealiam nusipieštam “paveikslui“.
Tačiau nežiūrint į tai, vis dėl to dauguma žmonių elgiasi būtent taip: iš pradžių nusipiešia “tinkamo“ žmogaus vaizdą, o paskui jau ieško tokio žmogaus, kurį galima “įsprausti“ į šio vaizdo rėmus.
O toliau jau žmonės mato tai, ką nori matyti – juk santykių pradžioje mes visi linkę idealizuoti… Ir jei tolimesnis bendravimas nesiriša – “Na, ką darysi, juk jam/jai, deja, toli iki mano idealo“, todėl – “Skiriamės, nes netinkame vienas kitam, ieškosiu kito/kitos…“
Taip galima ieškoti labai ilgai, ir – nerasti.. Ir ne tik todėl, kad tas sugalvotas idealas pernelyg “idealus“, bet todėl, kad tai egoistiškas požiūris, kuris neskatina kurti ir vystyti santykių su žmonėmis, su kuriais pajuntame artimumą.
Juk galima nukreipti savo energiją į begalines idealo paieškas (net būnant santuokoje), arba – į santykių kūrimą ir palaikymą. Tačiau negalima vienu metu suderinti šių dviejų veiksmų.
Ir jei pajutome simpatiją, trauką žmogui – vystykime toliau santykius, kurkime tarpusavio ryšį, mokykimės sutarti ir susitarti. Na, deja, nėra idealių žmonių, tačiau tikrai galima sukurti šiltus, draugiškus, harmoningus tarpusavio santykius, kur kiekvienas žmogus išreiškia savo gražiausias savybes.
Ir tai neturi nieko bendro su egoistiškais lūkesčiais. Nes geri santykiai yra palaikomi nuolat. Palaikomi ir kuriami abiejų žmonių. O “tinkamumas“ ar “netinkamumas“ santykiuose tereiškia, kad žmonės tiesiog nemoka sutarti – suprasti, išgirsti, susitarti, susiderinti..
O kaip gi meilė? Pasirodo, meilė gyvena tik ten, kur yra santarvė ir vienybė. Meilė ir yra tas sakralinis tarpusavio ryšys, tas pagrindas, kuris skatina mus išreikšti geriausias savybes santykiuose.
Tai tarpusavio ryšys, kur nėra egoizmo, kur nesutarimai nevirsta konfliktais. Ryšys, kuris susieja žmones visam gyvenimui ir kuris tik tvirtėja metams bėgant, nežiūrint į nieką..
Mylėkime – tyrai ir besąlygiškai – tuomet tikrai būsime tinkami vienas kitam
