Vaikai gauna dalį buvusių motinos meilužių DNR

Biologai prisiminė seniai „pamirštą” ar tiesiog „oficialaus” mokslo ignoruotą ir išjuoktą reiškinį – telegoniją, vėl įrodę jos realumą.

Kaip žinia, būsimo vaiko genetinę medžiagą sudaro lygios dalys tėvo ir motinos DNR, tačiau mokslininkai įrodė, kad ne ką mažesnę įtaką daro ir „pašaliniai” genai, priklausantys buvusiems seksualiniams partneriams.

Mokslininkai, tyrinėjantys drozofilas, atrado, kad palikuonių dydžiui įtaką daro tame tarpe ir ankstesnio patelės partnerio dydis.

Kaip pažymi Daily Mail, mokslininkai nustatė, kad cheminės medžiagos, kurių esama patinų sėklos skystyje, turi kur kas ilgiau veikiantį ir svarbesnį efektą, nei buvo manyta anksčiau.

Jie išsiaiškino, kad musių organizmai ne šiaip įsisavino informaciją apie partnerius, su kuriais jos netgi neturėjo bendrų palikuonių, bet ir dalinai perdavė ją palikuonims nuo kitų patinų.

Specialistai yra tikri, kad tai būdinga ir žmogaus organizmui.

Telegonijos teorija nėra nauja. Ją iškėlė dar senovės graikų filosofas Aristotelis.

Pats žodis „telegonija” kilęs iš graikiško žodžių junginio „gimęs toli nuo tėvo” ir siejamas su legenda apie mitinį Odisėjaus sūnų Telegoną. Kaip byloja šis mitas, Odisėjų pražudė atsitiktinumas ir tai, kad jis nežinojo apie savo sūnų, gimusį toli nuo jo.

Būtent ši teorija tapo viena iš priežasčių, dėl kurių senovėje karaliams buvo draudžiama tuoktis su išsiskyrusiomis moterimis. Buvo manoma, kad moters organizmas perduoda vaikams informaciją apie ankstesnį vyrą ir dėl to karaliaus įpėdinis tampa ne grynakraujis.

Žmonės, kurie užsiima balandžių ar šunų veisimu, žino: jei bekilmis patinas „sugadino” patelę, tai netgi jei palikuonių ir nebus po to incidento, vis tiek vėliau, kai ji susiporuos su kilmingu patinu, „elitinių” šuniukų gali nebesitikėti.

Rusijoje apie telegoniją prisiminė septintame dešimtmetyje. Praėjus 9 mėnesiams po pasaulinio jaunimo festivalio, vykusio 1958 metais Maskvoje, gimė nemažai juodaodžių vaikų. Tai nedaug ką nustebino ir didžioji naujagimių dalis tuojau pat pateko į vaikų prieglaudas. Tačiau praėjus keliems metams kai kuriose maskviečių šeimose netikėtai ėmė gimti negriukai.

Nelaimingos mamos prisipažindavo, kad pirmus lytinius santykius turėjo prieš kelis metus per minėtą festivalį, o vaiką pagimdė nuo savo vyrų, kuriems nė negalvojo būti neištikimos. Žinomas skandalas su Maskvos universiteto studente iš tarybinio partinio elito šeimos, kuri pagimdė juodaodį. Paaiškėjo, kad iki baltojo vyro ji kažkada turėjo meilužį kursioką negrą.

Gausių tyrimu dėka buvo nustatyta, kad telegonijos efektas veikia žmones lygiai taip pat, kaip ir visus kitus sudėtingus biologinius organizmus.

Jei prieš vaiko užsimezgimą jo motina turėjo santykių su vienu ar daugiau partnerių, tai kūdikis turėdavo buvusių meilužių chromosomų rinkinio elementų. Priešnėštuminių priemonių naudojimas rezultatams neturėjo jokios įtakos.

Vėliau genetikai išjuokė teoriją ir pavadino ją mitu. Turi daugybę priešininkų ši teorija ir dabar. Vien jos paminėjimas sukelia agresyvius išpuolius, ironizavimą, tačiau vis daugiau mokslininkų skelbia, kad atrado genetines chromosomų grandinėlių mutacijas, kurias galima paaiškinti tiktai telegonija.

Švedijos molekulinės biologijos instituto direktoriaus Arturo Mingreimo liudijimu, vienų ir tų pačių žmonių DNR analizė, atliekama skirtingais gyvenimo periodais leido nustatyti, kad moterims po gimdymo su DNR vyksta pastebimi pokyčiai – „įsistato” jos vaiko tėvo genai. Švedų mokslininkai išsiaiškino, kad DNR grandinėlių esama vyriškose gleivingose išskyrose, jis lytinio akto momentu patenka į kiaušides, kuriose saugomos kiaušialąstės ir įsiskverbia į jas. Tokiu būdu moteris, netgi nepastojusi, nešios savyje kiaušialąstes, kuriose bus visų jos ankstesnių lytinių partnerių DNR grandinėlės.

Savo ruožtu profesorius Raselas Bondurianskis (Russell Bonduriansky) iš Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje, tas pats, kuris aptiko tokio genetinio paveldo sistemą pas drozofilas, pareiškė: „Tradicinis mokslas mano, kad tėvo DNR poruojantis persiduoda tik tuo atveju, jeigu užsimezga vaisius, tačiau mes manome, kad šis procesas yra gerokai sudėtingesnis”.

Musių tyrimai, kuriuos jis atliko 2014 metais, leido nustatyti, kad patelė neatsiejamai susijusi su ankstesniais partneriais. Dar daugiau – jeigu palikuonys užsimegs nuo antrojo „sutuoktinio”, tai palikuonių dydis priklausys ne nuo tėvo, o nuo ankstesnio „meilužio”.

Profesorius mano, kad toks „ilgai grojančių cheminių elementų” efektas susiformavo vykstant evoliucijai. Patelės organizmas saugo visų ankstesnių partnerių DNR ir „renkasi” geriausias kombinacijas savo palikuonims.

Be to, tas pats reiškinys pastebėtas ir tiriant gibonus bei vanagus. Jų patelės perduodavo palikuonims, susilauktiems nuo dabartinio „vyro” tuos „bonusus”, kuriuos gavo iš stipriausių buvusių partnerių, netgi jei tuomet su jais palikuonių ir nesulaukė.

„Tėvo RNK yra pernelyg sudėtinga sistema, kuri iki šiol beveik neištirta” – pranešė profesorius, pažymėdamas, kad telegonijos teorija puikiausiai veikia ir cheminiame lygmenyje, nežiūrint į tai, kad dažniausiai mėgstama kalbėti apie gana miglotus informacinius mainus biolauko lygmenyje.

Jis taip pat padarė prielaidą, kad ši teorija galioja ir vyriškai lyčiai: visų ankstesnių moterų informacija, galimai, įsitvirtina vyro organizme ir persiduoda palikuonims per motiną. Tačiau tokių tyrimų profesorius kol kas nedarė.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *