Ar teko pastebėti, kad jūsų vaikas kažko bijo? Žinoma, teko! Kaip reagavote? Visi reaguoja skirtingai. Vieni tėvai tiesiog numoja ranka į vaiko baimes ir išgyvenimus, kiti labai išsigąsta ir pradeda lakstyti pas gydytojus, treti netgi baudžia, manydami, kad mažasis viską išsigalvojo, kad tik gautų, ko nori.
Panikuoti, žinoma, nereikia, tačiau nepakenktų pasikonsultuoti su vaikų psichologu, kad vaikas negautų neurozės ar dar sudėtingesnių problemų.
Gydytojų nuomone, visi žmonių psichologiniai sutrikimai ir fobijos neatsiranda iš niekur, kiekvienas psichologinis sutrikimas turi savo priešistorę ir daugeliu atveju ta priešistorė susijusi su vaikyste.
Kas yra baimė? Tai – organizmo reakcija į kokį nors veiksmą, keliantį grėsmę žmogaus gyvybei. Kartais baimė yra įsivaizduojama. Vaikiškos fantazijos dėka, baimės paveikslas nupiešiamas labai spalvingai, vaikas bijo to, ko iš tikrųjų nėra.
Kas yra vaikų baimių šaltinis? Visų pirma, stresinių situacijų pergyvenimas: pavyzdžiui, vaikas pamatė nelaimingą atsitikimą, gyvūno ar žmogaus mirtį, gaisrą ir pan. Šiandieninis itin spartus gyvenimo ritmas, didžiulis informacijos srautas, besiliejantis ant vaiko iš visų pusių, taip pat įneša savo „indėlį“ į vaiko baimių vystymąsi.
Vaikiškų neurozių specialistai pastebi, kad su vaikų baimių problemomis dažnai susiduria tie mažieji, kurie emociškai nekontaktuoja su tėvais, o dažniausiai – su mama.
Neretai vaikų baimių šaltiniais tampa prasti tėvų santykiai, kurių liudininkas yra pats vaikas. Visi tėvai, kurie yra dėmesingi savo vaikams, pastebės jo elgesyje netgi menkiausias smulkmenas, rodančias, kad jį kažkas baugina ar kelia nerimą.
